„Misija Seime nebaigta“
„Aš vertinu tai kaip Dievo pirštą, kad mano misija yra Seime. Ir ji dar nebaigta“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė J. Sabatauskas.
BNS rašė, kad KT ketvirtadienį užkirto kelią J. Sabatauskui tapti šio teismo teisėju, konstatuodamas, kad politikui nepakanka teisinio darbo stažo, o darbas parlamente į jį nepatenka.
Gyvenimas tuo nesibaigia.
Pasak Seimo nario, teismo nutarimas duos peno politologinėms interpretacijoms, bet tvirtino, jog kitų žmonių visuomet buvo laikomas teisininku.
„Tie, kurie inicijavo nutarimą, norėtų, kad aš manyčiau priešingai. Šiaip esu dėkingas tiems Seimo nariams, kurie kreipėsi į Konstitucinį Teismą, jie tokiu būdu išreiškė man pasitikėjimą, mano darbu Seime“, – kalbėjo politikas.
„Gyvenimas tuo nesibaigia“, – pridūrė jis.
Sprendimą dėl J. Sabatausko priėmęs KT pažymėjo, kad teisinio darbo stažas kaupiamas, kai asmuo įgyja teisinį išsilavinimą ir pradeda dirbti darbą pagal teisininko specialybę, tai yra darbą, kuriam atlikti būtinas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas.
Tuo metu Seimo narys, anot teismo, yra profesionalus politikas, darbas Seime yra jo profesinė veikla.
Be to, tarp Konstitucijoje nustatytų reikalavimų pretendentams į Seimą nenustatyti kokie nors būtini profesinės patirties ar išsilavinimo kriterijai, jiems neprivalu turėti aukštąjį ir juolab teisinį išsilavinimą, būti įgijus kokios nors profesinės patirties.
J. Sabatauskas 2003 metais universitete įgijo teisės magistro laipsnį, tačiau jokio kito darbo, išskyrus Seimo nario, nedirbo.
Dėl J. Sabatausko paskyrimo KT teisėju į Konstitucinį Teismą kreipėsi opozicijai priklausantys parlamentarai.
BNS rašė, kad pernai spalio 21 dieną Seimas KT teisėjais paskyrė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką Artūrą Driuką bei ilgametį parlamentarą, buvusį socialdemokratą J. Sabatauską. Vėliau iš antro karto į šį teismą paskirtas ir mokslininkas Haroldas Šinkūnas.
KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Pernai spalį paskirti teisėjai pareigas turėtų pradėti eiti kovo mėnesį.
Naują kandidatą žada iki pavasario
Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako gerbiantis KT sprendimą ir teigia naują kandidatą į pareigas rasiantis iki pavasario sesijos pradžios.
Anot KT, J. Sabatauskas neatitinka Konstitucijoje įtvirtinto reikalavimo pretendentams į teisėjo pareigas turėti dešimties metų teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
Seimo pirmininkas jį į pareigas pasiūlė, o valdantieji paskyrė argumentuodami, kad parlamentaras kelis dešimtmečius dirba Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.
J. Olekas teigė buvęs įsitikinęs, kad tokia patirtis bus pripažinta tinkama.
„Aš gerbiu Konstitucinio Teismo sprendimą. Tą informacija, kurią turėjau prieš siūlydamas jo kandidatūrą, konsultuodamasis su teisininkais, rodė, kad Julius atitinka visus kvalifikacinius reikalavimus, dėl to ir pasiūliau“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamento vadovas.
Jis tvirtino J. Sabatauską į KT teisėjus teikęs kaip bene geriausiai Konstituciją suprantantį žmogų Lietuvoje.
Seimo pirmininkas taip pat sakė, kad reikės įvertinti KT sprendimo argumentaciją ir kiek tai gali liesti kitus žmones, kurie į pareigas buvo paskirti teisinio darbo patirtį argumentuojant panašiai kaip J. Sabatausko atveju.
„Reikės ir atidžiau pasižiūrėti, ieškant kitos kandidatūros į teisėjus, kad tokių dalykų nebeatsitiktų“, – kalbėjo J. Olekas.
Jis teigė dar neturintis kito kandidato į KT.
„Manau, kad iki Seimo pavasario sesijos pradžios tikrai turėsime sprendimą“, – sakė politikas.
Lingė: Konstitucinis Teismas išlaikė aukštą kartelę
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Lingė sako, kad tokiu sprendimu teismas išlaikė aukštą kartelę skiriamiems teisėjams.
„KT išlaikė aukštos kartelės reikalavimą skiriamiems Konstitucinio Teismo teisėjams. Buvo apgintas teisinio stažo (...) reikalavimo turinys, kad (...) Seimo nario darbas nėra laikomas teisiniu darbu. Tai bus rimtas pagrindas ir ateityje politikams, kurie norėdami susikurti šiltesnę karjeros vietą, apsiribodami vien tik darbo parlamente patirtimi, to padaryti negalės“, – BNS ketvirtadienį nurodė jis.
Jis pabrėžė, kad KT teisėjams reikalingas tikro teisinio darbo stažas, kuris nėra sukaupiamas Seimo posėdžių salėje, o dirbant mokslo institucijose arba teisinėse įstaigose.
Opoziciniai konservatoriai taip pat anksčiau kritikuoti dėl KT politizavimo, nes praėjusioje parlamento kadencijoje į KT delegavo savo partietį Stasį Šedbarą. Vis tik M. Lingė pabrėžė, kad S. Šedbaro atvejis kitoks, nes jis atitiko reikalavimus, tačiau sutiko, kad skiriamiems teisėjams reikia didesnio politinio neutralumo.
„Turbūt geriausia būtų didesnis neutralumas, kad kuo mažiau reikėtų paskirtiems KT teisėjams nusišalinti nuo įvairių bylų, nesukurti tokio pagrindo, kad būtų galima spekuliuoti ateityje tais paskyrimais“, – sakė jis.
Kasčiūnas: Olekas turi viešai atsiprašyti
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas reikalauja, kad Seimo pirmininkas J. Olekas atsiprašytų visuomenės.
„Reikalaujame, kad Seimo pirmininkas Juozas Olekas viešai atsiprašytų Seimo ir visuomenės, nes būtent jo sprendimo dėka pirmą kartą istorijoje KT formavimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Seimo pirmininkas pasirinko ne laikytis įstatymų, o paminant konstitucines nuostatas tenkinti savo kolegos socialdemokrato kaprizus ir užgaidas“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo kreipimąsi į KT inicijavusių konservatorių lyderis L. Kasčiūnas.
Opozicijoje dirbantis politikas pabrėžia, kad jo vadovaujami konservatoriai taip pat reikalauja J. Sabatausko trauktis iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigų.
„Atsižvelgdami į tai, kad buvo įžūliai bandoma ignoruoti Konstitucijoje įtvirtintus reikalavimus ir tiesiog pasinaudojant savo politine galia neteisėtai tapti KT teisėju, reikalaujame J. Sabatausko politinės atsakomybės ir manome, kad jis nebegali toliau eiti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigų“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
„Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą inicijavo mūsų opozicinė TS-LKD frakcija Seime. Surinkti reikiamą Seimo narių skaičių, deja, nebuvo lengva. Noriu padėkoti Demokratų frakcijai ir atskiriems Mišrios Seimo narių grupės nariams už šios iniciatyvos palaikymą ir bendrą darbą šioje konstitucinės justicijos byloje. Mums kartu pavyko apginti Konstituciją“, – akcentavo politikas.
Skvernelis: valdantieji žinojo
Savo ruožtu Demokratų sąjungos pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad Seimo dauguma jau prieš apsisprendžiant dėl J. Sabatausko kandidatūros turėjo suprasti, jog tai prieštaraus Konstitucijai.
„Teikiant tokį nutarimo projektą buvo išsakytos tiek teisininkų bendruomenės, tiek Seimo teisės departamento, tiek ir kitų teisininkų bei politikų nuomonės, kad tai neatitinka reikalavimų. Pagal partinę liniją vis tiek buvo tas teikimas padarytas, Seimo dauguma žinodama, manydama, įtardama tai, vis tiek prabalsavo ir dabar yra toks sprendimas, koks yra“, – Eltai sakė S. Skvernelis.
„Didžiausia pamoka, kad buldozerinės daugumos (...) sprendimai, kurie yra daromi pažeidžiant teisę, pažeidžiant Konstituciją, yra panaikinami“, – pridūrė jis.
Čmilytė-Nielsen: socdemų pabaigos pradžia?
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kelia klausimą, ar šis KT sprendimas dėl J. Sabatausko netaps socialdemokratų pabaigos pradžia.
„Konstitucinio Teismo sprendimas – socdemų pabaigos pradžia? 5 naujos socdemų krizės vos per dvi pirmas šių metų savaites. Teismų smūgiai jau ne tik sveikatos apsaugos ministrei dėl reformos, bet ir Seimo pirmininkui J. Olekui dėl J. Sabatausko skyrimo į KT. Panašu, kad socdemai turi tik vieną naujametinę rezoliuciją 2026 metams – nieko nekeisti. Tik tas „nieko nekeisti“ socdemiškai reiškia naujas problemas. Ir tai jiems neblogai sekasi, deja“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė V. Čmilytė-Nielsen.
„Jau vakar, po V. P. Andriukaičio pareiškimo, atrodė, kad blogesnės metų pradžios būti nebegali, atėjo šiandiena ir Konstitucinio Teismo sprendimas, parodantis, koks neteisingas buvo J. Oleko pasirinkimas į šio teismo teisėjus deleguoti J. Sabatauską“, – akcentuoja ji.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ politikė Agnė Širinskienė taip pat pritaria, jog J. Oleko pasirinkimas teikti į KT J. Sabatauską, kuris neturėjo reikiamo stažo, pažeidžia Valstybės Konstituciją.
„Ir kyla didžiulis Seimo pirmininko asmeninės atsakomybės klausimas. Ypač suprantant, kad teikdamas nesiklausė nei opozicijos įspėjimų, nei teisininkų vertinimų“, – socialiniame tinkle rašė A. Širinskienė.
Naujausi komentarai