„Dar negaliu pasakyti detalių, bet iš tiesų – panašiai kaip ir toje situacijoje su žuvusiu savanoriu Tadu Tumu. Matyt, galvosime kažką tai panašaus, nes iš tiesų jis yra Lietuvos pilietis ir Lietuvos piliečiu tikrai mes norime ir turime pasirūpinti“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė ministrė.

Vėliau žurnalistams Vyriausybėje ji teigė, jog palaikų gelbėjimo operacija „buvo labai sudėtinga“ bei įmanoma tik su daugelio žmonių pasiaukojančiu dalyvavimu.

Ministrės teigimu, šiuo metu yra vertinamas žuvusiojo šeimos požiūris, teisinės galimybės bei visuomenių organizacijų iniciatyvos.

„Pirmas dalykas ir svarbiausias, tai yra, koks bus šeimos požiūris, kaip šeima norės, kad būtų atsisveikinimas su žuvusiu kariu. Antras dalykas, žiūrėsime, ką galime padaryti ir teisiškai, įvertinant mūsų kariuomenės dalyvavimą, nes (...) (žuvęs savanoris – BNS) nebuvo Lietuvos ginkluotųjų pajėgų karys“, – kalbėjo D. Šakalienė.

„Ir trečias dalykas, tarsimės su visuomeninėmis organizacijomis, nes šiuo atveju svarbiausias dalykas šioje vietoje yra visuomeninė iniciatyva“, – pridūrė ji.

Ministrei antrino ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

Pirmas dalykas ir svarbiausias, tai yra, koks bus šeimos požiūris, kaip šeima norės, kad būtų atsisveikinimas su žuvusiu kariu.

„Gili užuojauta artimiesiems ir tikrai šitam didvyriui, kuris žuvo kovodamas ir už mūsų laisvę. Matysime, turėsime daugiau informacijos, žiūrėsime, kokie veiksmai gali būti, kaip pagerbti, ką turime daryti“, – teigė jis.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys prieš Vyriausybės posėdį teigė, kad ministerija tokiais atvejais prisideda prie kūno pargabenimo į Lietuvą.

„Mes visais atvejais prisidedame prie to, mūsų atstovybė, mūsų diplomatai, ir ne tik renka informaciją, bendrauja su institucijomis, bet ir, kaip žinote iš patirties, savo resursais prisideda“, – teigė ministras.

Pasak organizacijos „Blue/Yellow“, savanorio kūnas iš mūšio lauko paimtas trečiadienio naktį.

Žuvusio savanorio kūno pervežimu į Lietuvą pagal galiojančias procedūras užsiims Ukrainos ginkluotosios pajėgos, bendradarbiaudamos su Lietuvos ambasada Ukrainoje.

„Blue/Yellow“ teigimu, savanoris Tomas Valentelis žuvo vykdydamas kovinę užduotį Ukrainos pajėgų Užsienio legione.

Kaip rašė BNS, apie Ukrainoje žuvusį lietuvį paskelbta kovo viduryje.

Tai antrasis Ukrainos fronte žuvęs lietuvis. Pernai vasarį žuvo Tadas Tumas, slapyvardžiu Milžinas, kartu su ukrainiečiu prie Bachmuto į priešakines linijas vežęs minas, kai į jų automobilį pataikė rusų dronas.

G. Nausėda išreiškė užuojautą dėl Ukrainoje žuvusio lietuvio savanorio

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį išreiškė užuojautą Ukrainoje žuvusio lietuvio savanorio šeimai, bendražygiams.

„Ukrainiečiai kaunasi ir žūsta už laisvę. Ukrainos laisvė yra Europos laisvė, ir Lietuvos laisvė. Ilsėkis ramybėje, drąsus savanori, kuris išėjai kautis už Ukrainą ir Lietuvą“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

„Tegul žuvusio kario didvyriškumas ir atsidavimas laisvės idealams amžinai išlieka mūsų atmintyje“, – pažymėjo G. Nausėda.

D. Šakalienė sako neturinti abejonių dėl Kinijos vaidmens kare Ukrainoje

Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė trečiadienį teigė neabejojanti Kinijos veikimu išvien su Rusija, šiai tęsiant karą Ukrainoje.

„Kinijos labai aktyvus dalyvavimas tiek finansiškai, tiek politiškai, tiek kitomis priemonėmis remiant Rusiją, net neturėtų kelti jokių abejonių, koks yra Kinijos vaidmuo, koks yra jos tikslas ir kaip sėkmingai veikia ši blogio ašies komanda“, – žurnalistams trečiadienį Seime sakė ministrė.

Taip ji kalbėjo Ukrainai skelbiant, jog mūšio lauke į nelaisvę buvo paimti du Kinijos piliečiai, kovoję išvien su Rusijos pajėgomis.

Kyjivas ketina reikalauti Pekino pasiaiškinimo ir sąjungininkų reakcijos.

D. Šakalienės teigimu, jei ši informacija pasitvirtins, tai bus dar vienas Kremliaus ir Pekino bendradarbiavimo „iliustracijos variantas“.

Rusija ar Kinija kol kas nekomentavo šios informacijos.

Nuo 2022 metų vasario, kai Kremliaus pajėgos įsiveržė į Ukrainą, Maskva ir Pekinas sustiprino politinį, karinį ir ekonominį bendradarbiavimą.