Privatininkų nuomone, juos renkasi dėl kelių priežasčių.

„Pagrinde visos įstaigos konkuruoja dėl kokybės: laukimo eilės, kainos“, – teigė „Affidea Lietuva“ Veiklos valdymo direktorė Daiva Adomaitienė.

Būtent pinigai, o tiksliau priemokos – pokyčių taikinyje.

„Privačios įstaigos, kur jau sumokėjo ligonių kasa, papildomai iš paciento ima įprastinius kaštus“, – tikino sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė.

LNK stop kadras.

Tokių priemokų kartais prašoma ir konsultacijoms, ir dėl vadinamų geresnių paslaugų.

„Dabartinis iškreipimas sveikatos sistemoje sekina viešąjį sektorių ir artėjame prie situacijos, kai nebus kam gydyti atvykus su infarktu, insultu, politrauma ar kitomis būklėmis“, – pabrėžė J. Čelutkienė

„Kai kalbame apie medikų trūkumą, tai irgi yra susiję, nes imdami priemokas gali mokėti didesnes algas. Gydytojai, kurie laksto per tris darbovietes, būna pavargę“, – pasakojo sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė.

Priemokų būna prašoma ne tik privačiam sektoriuje. Sveikatos apsaugos ministerijos žiniomis, mažiausiai 40 mln. eurų per metus Lietuvos gyventojai sumoka papildomai už paslaugas, už kurias jau yra sumokėjusi valstybė.

Anot klinikų vadovo, problema ir ta, jog siuntimą turintis pacientas dažnai nežino, kad už jo vizitą jau sumokėjo valstybė, o jei įstaigoje išgirsta, kad reikia susimokėti, tai ir padaro. Taigi sumokama du kartus.

„Žiūrint iš paciento pusės, norisi aiškumo, už ką turime mokėti. Dabar suprantame, kad jeigu pacientas yra su siuntimu, tai jokių mokėjimų neturėtų daryti“, – akcentavo asociacijos „Gyvastis“ vadovė Aušra Degutytė.

LNK stop kadras.

Teikiami įstatymo pakeitimai turėtų užtikrinti, kad papildomų priemokų už valstybės lėšomis teikiamas paslaugas nebeliktų.

„Praeitoje kadencijoje suteikėme ligonių kasoms visus įrankius, kad jie galėtų taikyti sankcijas toms įstaigoms, kas nesilaiko taisyklių“, – sakė sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.

Šiuo metu vyksta diskusija, laukiama pastabų.

„Norime padidinti paslaugų prieinamumą viešajame sektoriuje, daugiau skaidrumo“, – tikino sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

„Didelį pasipriešinimą turime iš mūsų partnerių – privataus verslo“, – atviravo sveikatos apsaugos viceministrė.

„Žingsnis atgal, nes norima padaryti taip, kad už žmones viskas būtų nuspręsta: kur eiti, už ką mokėti ir kur dirbti“, – piktinosi D. Adomaitienė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Siekis toks – arba visiškai nemokama paslauga, o jeigu vadinamoji „geresnė“ pacientas už viską susimokėtų iš savo kišenes.

„Pakeitimai bus taikomi per plačiai ne tik konsultacijų, bet ir dienos chirurgijos, priemonių, instrumentų atveju. Dalinai palaikome, bet norime, kad būtų geriau reglamentuota nei išvis uždraudžiama“, – kalbėjo „Affidea Lietuva“ Veiklos valdymo direktorė.

J. Sejonienė nieko gero nemato ir sako, jog pacientai kaip tik nukentės.

„SAM sako, kad pacientas prisimoka už bazinę. Ne, jis ne už bazinę paslaugą prisimoka, o prisimoka už tai, kas yra geriau, greičiau, pavyzdžiui, akies lęšiukas, protezas ar panašiai. Atimame galimybę ir jis mokės visą kainą“, – aiškino sveikatos reikalų komiteto narė. 

Dėl eilių sumažinimo – kuo ministerija argumentuoja pokytį?

„Privačios įstaigos sąžiningai atvers konsultacijų laikus, kai nereikia primokėti ir tie, kas laukia viešose įstaigose ir jų numeris yra 5 tūkst. kažkelintas, jie ateis į privačią įstaigą ir gaus paslaugą“, – aiškino J. Čelutkienė.

Ministrė tikisi, kad tokia tvarka realybe gali virsti nuo kitų metų sausio.