Amerikietė Natalia Lietuvoje gyvena keturis metus, moka mokesčius ir antrus metus gydosi krūties vėžį.

„Einu tiesiai iš tyrimų, sumokėjau 50 eurų, dabar turiu problemų ir su kaulais“, – pasakoja moteris.

Visgi moteris giria mūsų sveikatos sistemą, sako, kad Amerikoje viskas kainuotų žymiai brangiau, o nemokamos konsultacijos neatsimena. Tačiau ir čia pasitaiko situacijų, jog po konsultacijos pacientai išgirsta, kad teks susimokėti net turint siuntimą.

„Paradoksaliai skamba – mokesčius mokame“, – kalbėjo ir kita, gatvėje sutikta moteris.

LNK stop kadras.

„Kai kurios gydymo įstaigos, nors yra prisiėmusios atsakomybę neimti papildomų priemokų iš pacientų, šios nuostatos nesilaiko“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

„Ligonių kasos yra sudariusios sutartį su 1,7 tūkst. gydymo įstaigų. Visos jos yra įsipareigojusios teikti gero standarto gydymo paslaugas, neimdamos priemokų iš pacientų“, – aiškino Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.

Papildomi primokėjimai egzistuoja tiek valstybinėse, tiek privačiose įstaigose. Onkologinių pacientų organizacija atliko savo pacientų apklausą.

„Už konsultacijas pas specialistus valstybinėse įstaigose papildomai moka 35 proc., už tyrimus – 52, privačiose tiek už vieną, tiek už kitą moka apie 80 proc. asmenų“, – teigė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.

Priemokų paprašoma remiantis įstatymu – neva suteikiama geresnė paslauga. Anot ministerijos, kartais paaiškėja, kad nuo paciento nuslepiama, jog paslaugą jau apmoka valstybė. Taigi – lupikaujama: pinigai pasiimami ir iš valstybės, ir iš paciento.

„Šiuo metu mes žinome, kad mažiausiai 40 mln. eurų per metus Lietuvos gyventojai sumoka papildomai už paslaugas, už kurias jau yra sumokėjusi valstybė“, – tvirtino M. Jakubauskienė.

LNK stop kadras.

Teikiami įstatymo pakeitimai turėtų užtikrinti, kad papildomų priemokų už valstybės lėšomis teikiamas paslaugas nebeliktų.

„Tikrai neleisime toliau vykti tokiems reiškiniams“, – tikino sveikatos apsaugos ministrė.

„Tarpinio varianto, kai šiek tiek paimama iš ligonių kasų, šiek tiek paplėšikaujama iš paciento, neturėtų būti“, – sakė ir Valstybinės ligonių kasos direktorius.

„Kas bus, kai žmonės negalės gauti geresnės kokybės paslaugų? Gaus kaip tarybiniais laikais – arba per vokelį, arba per pažintis“, – samprotavo privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius.

Privatininkai sako – arba atsisakys teikti paslaugas, arba atsisakys sutarčių su ligonių kasomis. O gavus tik bazinį apmokėjimą, vargu, ar galės parūpinti moderniausią, milijonus kainuojančią, įrangą.

„Sumažins lygį, nežinau, ar nuo to žmonėms bus geriau“, – sakė L. Paškevičius.

Realus pavyzdys – kataraktos operacija: įstaigai ligonių kasos sumoka 551 eurą, lęšiuko kaina – 40 eurų, bet dažnas renkasi geresnį lęšiuką ir primoka.

„Jeigu žmogus nori pasirinkti geresnį gydymą ar medicinos priemones – lęšiukus, protezus, implantus – jis gali primokėti skirtumą. O dabar ką mes matome? Nuo modernios medicinos – posūkį atgal į tarybinius laikus, kada visiems bus bazinis standartas“, – teigė L. Paškevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai sukels chaosą. Nepakėlus įkainių, kad jie padengtų pilną paslaugos kainą – čia yra drastiškas žingsnis“, – aiškino Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.

„Ligonių kasų mokami įkainiai yra pakankami“, – tikino G. Bendorius.

Ligonių kasų vadovas sako – nėra dirbama į minusą.

„Kartu sudėjus 160 viešųjų įstaigų, pernai gavo 37 mln. gryno pelno. Reiškia, išlaidos atlyginimams, investicijoms, patalpų išlaikymui, IT sistemoms buvo 37 mln. eurų mažesnės, negu gavo pajamų iš ligonių kasų“, – sakė Valstybinės ligonių kasos direktorius.

Tam tikrais atvejais ligonių kasos sako – įkainius didins, kad žmogui primokėti nereikėtų, nes siekis toks: arba visiškai nemokama paslauga, arba – jeigu vadinamoji „geresnė“ – pacientas už viską susimokėtų iš savo kišenės.

Tie, kas turi pakankamai finansų gydytis privačiame sektoriuje – ten ir gydysis. O tie, kas galėjo naudotis privataus sektoriaus paslaugomis, nes buvo apmokama bazinė kaina ir reikėdavo kažkiek primokėti, – negalės mokėti pilnos kainos. Tada grįš į viešąjį sektorių. Ar tai patemps viešasis sektorius? – abejoju“, – teigė A. Gerliakienė.

Pacientams, kurie turėdami siuntimą, susidurs su prašymu primokėti, ministrė pataria netylėti: pirmiausia kreiptis į įstaigos vadovą ir paklausti, ar paslaugos nėra jau apmokėtos ligonių kasų, taip pat informuoti ministeriją ir ligonių kasą.