Išsiųsti laišką Lietuvoje nekainuoja nė 2 litų. Tačiau ne bankui. Vėluojantiems skolininkams adresuoti laiškai įvertinami net 100 litų.

Tai suma, keliasdešimt kartų daugiau nei delspinigiai.

Problemos dėl algos

Mažinami ir vėluojantys atlyginimai tampa nemažu galvos skausmu iš bankų paskolas paėmusiems gyventojams. Vieni bankai tikina nespaudžiantys į kampą finansinių sunkumų turinčių klientų, o kiti iš to sugeba gerokai pasipelnyti.

Vilnietė Janina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) 2004-ųjų pabaigoje iš banko "Nordea" paėmė beveik 16 tūkst. eurų (55,2 tūkst. litų) paskolą butui pirkti. Gerokai didesnes už vidutines pajamas gaudavusi moteris neabejojo, kad paskolą nesunkiai grąžins per 10 metų. Kiekvieną mėnesį nustatyta 134 eurų (462 litų) įmoka neatrodė didelė ir nevaržė dukrą auginančios Janinos poreikių.

Kelerius metus moteris buvo itin pareiginga klientė – nė karto nevėlavo atsiskaityti su banku. Tačiau nuo praėjusių metų jos alga sumažėjo apie 20 proc., o dar ir darbdavys įspėjo, kad kartais gali vėluoti pervesti atlyginimą.

Algą už sausį Janina gavo kovo pradžioje. Žinodama, kad darbo užmokestis vėluos, moteris paskambino banko vadybininkei ir įspėjo, kad paskolos įmoką sumokės vėliau nei numatyta sutartyje.

Mokesčių spąstuose

Kovo 8-ąją, pirmadienį, pinigai jau buvo moters sąskaitoje. Bankas tą pačią dieną nusirašė paskolos įmoką ir apskaičiavo įsipareigojimo nevykdymo palūkanas, kurių dydis – 16 proc. Jos nesiekė ir 1 euro.

Kovo 16-ąją Janina netikėtai gavo laišką, kuriame bankas "Nordea" priminė apie skolą – 134 eurus ir jau prikapsėjusias palūkanas. Tačiau žvilgtelėjusi į sąskaitą moteris apstulbo – už atsiųstą laišką bankas iš sąskaitos nusirašė papildomą 30 eurų (103,5 lito) mokestį. Beje, šį mokestį bankas pasiėmė visą. Kadangi visai paskolos įmokai pinigų nebeužteko, klientė kreditoriui liko skolinga keliasdešimt eurų.

Atidžiau skaitydama tokį brangų laišką moteris rado žvaigždute pažymėtą ir mažesnėmis raidėmis atspausdintą pastabą: "Jeigu skolos suma, nurodyta pranešime, yra 50 Lt ir daugiau, už šio pranešimo siuntimą yra taikomas Pranešimų mokestis apie įsipareigojimų nevykdymą, kuris pagal galiojančius banko paslaugų įkainius yra 100 Lt/30 EUR/50 USD/50 CHF."

Atsivertusi savo sutartį Janina rado sąlygą, kad už kiekvieną banko pranešimą ji įsipareigojo mokėti mokestį, nors jo dydis nebuvo nurodytas.

"Nesuprantu, kodėl bankas, matydamas, kad kovo 8-ąją mano sąskaitoje jau yra pinigų, tą pačią dieną man vis tiek išsiunčia priminimą ir už tokią paslaugą pasiima daugiau kaip 100 litų? Tai tikrų tikriausias lupikavimas. Matyt, bankas suinteresuotas, kad klientai vėluotų mokėti įmokas", – įsitikinusi banko klientė.

Priemonė klientams mokyti

Vaidotas Cucėnas, banko "Nordea" Lietuvos skyriaus komunikacijos vadovas, pripažino, kad išsiųsti laišką tikrai nekainuoja 100 litų, tačiau minėtas mokestis buvo įvestas kaip drausminė priemonė piktybiškai vėluojantiems klientams.

"Pranešimų mokestį bankas buvo priverstas įvesti prieš trejus metus. Atsiranda daug piktybiškų klientų, kurie masiškai piktnaudžiauja ir vėluoja atsiskaityti su banku. Kai kurie jų vėluoja mokėti įmokas du, tris ir daugiau mėnesių, o patys dingsta kaip į vandenį: neatsiliepia telefonu, nereaguoja į siunčiamus laiškus, jų artimieji nesutinka suteikti informacijos. Taigi banko darbuotojai, užuot vykdę savo tiesiogines pareigas, užsiima skolininkų paieška", – dienraščiui sakė banko atstovas.

Drastiško dydžio mokestis, anot pašnekovo, pasiteisino. Asmenys, kelis kartus gavę 100 litų vertės laišką, esą pasistengdavo daugiau nevėluoti arba bent jau informuodavo apie tai banką.

Įvyko klaida?

"Suprantame, kad esant dabartinei padėčiai kai kuriems klientams vėluoja atlyginimai. Prašome tų žmonių kuo skubiau informuoti apie tai banką ir jiems laiškų tikrai nesiunčiame", – įrodinėjo V.Cucėnas.

Komentuodamas aprašytą atvejį banko komunikacijos vadovas svarstė, kad veikiausiai suklydo vadybininkė, kuri po pokalbio su kliente neįvedė šios informacijos į duomenų bazę, todėl automatinė sistema išsiuntė brangų laišką.

"Tokių atvejų pasitaiko dėl žmonių klaidų. Išnagrinėję aplinkybes esame anuliavę pranešimų mokesčio nuskaitymą. Klientas turėtų kreiptis į banką ir mes tą atvejį apsvarstysime", – teigė V.Cucėnas.

Į panašią padėtį patekę klientai raginami bent jau elektroniniu paštu informuoti banko darbuotojus apie iškilusias laikinas finansines problemas, kad nereikėtų įrodinėti, jog klientas tikrai kalbėjo telefonu su vadybininku ir šį įspėjo apie vėlavimą.

Beje, banko "Nordea" atstovas tvirtino, kad pranešimo siuntimo sąnaudos yra apie 20 litų.

Narsto sutartis

Informacija apie įspūdingo dydžio banko "Nordea" pranešimų mokestį jau pasiekė ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Jos pareigūnai Lietuvos komercinių bankų yra paprašę pateikti su vartotojais sudaromų būsto paskolos sutarčių pavyzdžius. Šias sutartis VVTAT nagrinėja nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu.

"Gyventojai, suabejoję bankų veiksmų teisėtumu, turėtų kreiptis į VVTAT. Šiuo minėtu atveju negalėčiau iš karto pasakyti, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Reikėtų įvertinti visas aplinkybes, – teigė VVTAT atstovas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas. – Mūsų tarnybos specialistai tęsia tyrimą dėl standartinių būsto sutarčių sąlygų ir netrukus planuoja paskelbti išvadas."

Dienraščio žiniomis, kiti šalies komerciniai bankai siųsdami skolininkams pranešimus drastiškų mokesčių neskaičiuoja.

Teismų kelias brangus

Advokatui Linui Šarkiui nekilo abejonių, kad 100 litų pranešimo siuntimo mokestis neatitinka realių sąnaudų.

"Suprantu, kad specialiai ruoštas dokumentas, kuriame išdėstytos įvairios aplinkybės, gali kainuoti 100 litų, bet standartinis automatiškai ruošiamas pranešimas, į kurio šabloną tik įrašomi asmens duomenys, veikiausiai atsieis litą ir dar siuntimo išlaidos. Mano nuomone, toks mokestis yra tiesiog piktnaudžiavimas", – dėstė advokatas.

Jis patarė Janinai pamėginti geranoriškai susitarti su banku. Jeigu derybos nepavyktų, kreiptis į vartotojų teisių gynėjus. Jeigu klientė kreiptųsi į teismą, yra didelė tikimybė, jog jai pavyktų įrodyti, kad banko nustatytas dydis yra nepagrįstai didelis.

"Tačiau ieškinio dydis tebūtų 100 litų, o bylinėjimosi išlaidos gali viršyti ir tūkstantį litų", – pridūrė advokatas.