Valdžia ieškos plataus politinio sutarimo dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos efektyvios priežiūros. Tai reiškia, kad valdančioji koalicija pirmiausia tarsis su išrinktąja prezidente Dalia Grybauskaite, taip pat su opozicijos atstovais, ieškodama išeičių, kaip derėtų užtikrinti saugumo tarnybos parlamentinę ar kitokią kontrolę.

Trečiadienį Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas surengė diskusiją dėl VSD veiklos ir atskaitomybės. Diskusijoje dalyvavo daugiausiai tie politikai, politologai ar politikos apžvalgininkai, kurie pastaruosius kelerius metus smarkiai kritikavo, pasak jų, „valstybininkų“ užgrobtą VSD.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pripažino, kad VSD „pakabinta lyg beorėje erdvėje, tarp žemės ir dangaus, tarp Seimo ir prezidento institucijos“. Todėl esą nėra galimybių užtikrinti efektyvios šios institucijos kontrolės. Ministrė apgailestavo, kad Vyriausybė pagal įstatymus net negali formuluoti užduočių saugumo tarnybai ir bent tokiu būdu įtakoti jos veiklą.

A.Anušauskas paminėjo keletą užsienio pavyzdžių, kaip ten sprendžiamos nacionalinio saugumo institucijos pavaldumo ir veiklos priežiūros problemos. Vienur veikia atskiros nepriklausomų ekspertų kontrolės institucijos, kitur - parlamente sudaroma speciali komisija, kuri kontroliuoja saugumą.

NSGK pirmininkas dar praėjusią žiemą yra pasiūlęs pasvarstyti, ar Lietuvoje nederėtų įsteigti atskiros žvalgybos arba operatyvinių institucijų generalinio inspektoriaus pareigybės. Taip pat galėtų būti sustiprinti NSGK arba Seimo Operatyvinės veiklos kontrolės komisijos įgaliojimai. Artimiausiu metu A.Anušauskas ketina užregistruoti šiuos įstatyminius pasiūlymus. Tada jie galėtų būti formaliai svarstomi Seime.

Diskusijos metu ne kartą minėta, kad VSD galėtų būti perduotas Vyriausybės žinion, nes esą daugelyje kitų valstybių saugumo tarnybos yra prižiūrimos būtent ministrų kabineto. Apie tai be kitų kalbėjo ir buvęs VSD pareigūnas Kastytis Braziulis, išmestas iš šios tarnybos prieš dvejus metus, kai davė saugumo institucijai nepalankius parodymus jos veiklą tyrusiai parlamentinei komisijai. „Manau, VSD turi būti atskaitinga Vyriausybei, nes būtent Vyriausybė pagal Konstituciją yra atsakinga už saugumo užtikrinimą“, - sakė jis.

Tačiau generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis atkreipė dėmesį, kad norint šitaip išspręsti problemą, reikia labai plataus politinio susitarimo ir pakeitimų Konstitucijoje. Dabar ji numato, kad VSD vadovą Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas, todėl Vyriausybė nei vadovo skyrimo ar atleidimo, nei institucijos veiklos priežiūros procese nedalyvauja.

Pasak opozicinių socialdemokratų atstovo Zigmanto Balčyčio, naujai išrinktai prezidentei D.Grybauskaitei turi būti palikta spręsti daugelį su VSD susijusių klausimų, įskaitant ir šios institucijos vadovo Povilo Malakausko likimą. „Kitaip, be prezidentės žodžio ir sutikimo, čia nieko nebus“, - konstatavo Z.Balčytis.

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius sutiko, kad Seimui teks susitarti su naująja prezidente dėl VSD veiklos galimo pertvarkymo.

A.Anušauskas pažadėjo su nacionalinio saugumo užtikrinimo institucijos pavaldumu ir kontrole susijusius klausimus aptarti ir su valdančiosios daugumos atstovais, ir su opozicija, ir būtinai su D.Grybauskaite. NSGK vadovas leido suprasti, kad bus ieškoma plataus politinio sutarimo šiuo klausimu, tik tada priimami sprendimai.