Radikalas

S.Buškevičius lavina psichiką

Radikaliomis pažiūromis pagarsėjęs Seimo narys Stanislovas Buškevičius iki šiol neturi vairuotojo pažymėjimo, nežinia kieno remiamas išleido knygą ir sakosi savo gyvenime esą patyręs visko.

Autobiografijoje jis nurodė, kad 1990-ųjų rudenį buvo pašalintas iš Kauno medicinos instituto už politinę veiklą inspiravus KGB, o 1994 metų pavasarį į jį buvo pasikėsinta.

Tikrintis nereikia

Paklaustas apie idėją, kad Seimo nariams reikėtų pasitikrinti sveikatą prieš gaunant parlamentaro mandatą, S.Buškevičius prisiminė vieną iš JAV prezidentų Frankliną Ruzveltą. Šis politikas, nors ir būdamas invalidas, sėkmingai valdė Ameriką. „Jei koks nors žmogus būtų išprotėjęs, gal reikėtų patikrinti - bet jo turėtų nerinkti žmonės“ ,- samprotavo seimūnas. Anot S.Buškevičiaus, sovietiniais laikais režimą kritikuojantys žmonės dažnai būdavo pripažįstami psichikos ligoniais. Todėl jis manąs, kad neįtinkantis valdžiai politikas ir dabar per privalomą sveikatos tikrinimą gali būti pripažintas psichikos ligoniu. Parlamentaras sakė, kad nejaučiąs jokių savo psichikos sutrikimų, nors gyvenime teko išgyventi daug stresų. „Kasdien sportuodamas „dirbu su savimi ir psichologiškai“, kad būčiau pasiruošęs įvairiems išbandymams, sakė S.Buškevičius. Be to, skaitau daug psichologinės literatūros“. Pasak jo, jei žmogus praėjęs įvairiausius išbandymus nesitreniruotų, tai galimas dalykas išprotėtų ar bent nualintų savo psichiką iki ligos.

S.Buškevičius iki šiol neturi automobilio ir vairuotojo pažymėjimo, kuriam gauti reikia pažymos, kad jis sveikas. Sakė neturįs potraukio vairuoti.

Maitino žmona

Seimūnas įsitikinęs, kad KGB susidorojo su juo 1990 metais jau praėjus pusmečiui po Nepriklausomybės atkūrimo. Po to jis trejus metus negalėjęs susirasti darbo ir gyveno iš tėvų, žmonos ir draugų kišenės.

„1988-aisiais, kai prasidėjo atgimimas, man pasiūlė dėstyti Vakarų politinės ekonomijos kursą Kauno medicinos institute (dabar - Kauno medicinos universitetas), - pasakojo S.Buškevičius. - Dėstydamas aštriai kritikavau valdžią“. Pasak jo, Sąjūdis reikalavo tiktai suvereniteto TSRS sudėtyje, kaip ir Lietuvos komunistų partija. „Jaunoji Lietuva“ buvo antroji organizacija, kuri pareikalavo visiškos Lietuvos Nepriklausomybės.

1990-ųjų rudenį S.Buškevičius neteko darbo institute. Jis manąs, kad čia neapsieita be saugumiečių rankos. Anot S.Buškevičiaus, nors Lietuva buvo laisva, bet KGB dar veikė ir su juo suvedė sąskaitas. Iki 1993-iųjų S.Buškevičius neturėjo darbo. „O Dieve, neturėdavau ko valgyti! - šūktelėjo jis. - Kartą vienas mūsų jaunalietuvis verslininkas davė dešimt rublių, tai man buvo didžiausia laimė“. Bedarbiui padėdavo tėvai ir žmona.

Įdarbino buvusieji

S.Buškevičius nemanąs, kad jis radikalus dešinysis politikas pakenkė savo įvaizdžiui, dirbdamas valstybės konsultantu jaunimo klausimais nuo 1993 iki 1996 metų valdant Demokratinės darbo partijos Vyriausybei. Jis padėjęs steigti jaunimo sporto klubus bei pagelbėjęs Panevėžio studentams socialiniais klausimais. S.Buškevičius buvo parengęs studiją Jaunimo reikalų departamentui įkurti, bet ji sudūlėjo stalčiuose. Jaunimo konsultanto pareigų jaunalietuviai išsireikalavo kaip vienintelė 1992-ųjų Seimo rinkimuose dalyvavusi jaunimo politinė organizacija. „Jie sukandę dantis mus priėmė“- sakė Seimo narys.

Smogė į smilkinį

„Po aštrių jo kalbų prieš mafiją, KGB ekonominių struktūrų įsigalėjimą bei korumpuotus Kauno teisėsaugininkus 1994-ųjų kovo 23-iąją pasikėsinta į S.Buškevičiaus gyvybę, - rašoma jo autobiografijoje. - Nei pasikėsinimo vykdytojų, nei organizatorių Kauno policija iki šiol nerado“.

Tais metais S.Buškevičius beveik kas vakarą apie 22.30 val., aplankęs tėvus, grįždavo troleibusu į namus Kaune esančioje Dzūkų gatvėje. Ir tą kovo 23-iąją jis važiavo namo. Aukštaičių gatvėje, kur išlipo, trypčiojo trys jaunuoliai. Jie žvilgtelėjo į troleibusą, lyg būtų kažko laukę, ir patraukė Dzūkų gatvės link. S.Buškevičius šią trijulę aplenkė. Kadangi lynojo, jis išskleidė skėtį. Išgirdo iš nugaros kažką sparčiai artėjant. „Tik biiiimt smūgis - toks stiprus!“- prisiminė S.Buškevičius. Nuo smūgio kelioms sekundėms prarado sąmonę. Paskui pasileido bėgti. Pradėjo rėkti, kad kas nors ateitų į pagalbą. Tie - vytis. Pasak S.Buškevičiaus, trenkta buvo iš dešinės, o pataikyta į kairę pusę - centimetrą nuo smilkinio. Smogė kažkokiu buku daiktu, galimas dalykas rytietišku ginklu. „Jeigu ne skėtis, tai manęs gyvo nebūtų likę, nes galėjo trenkti per pakaušį“,- svarstė S.Buškevičius. Pabėgęs keliasdešimt metrų jis vėl prarado sąmonę. Nukrito, atsistojo, parlėkė namo. Kraujas plūdo siaubingai. „Manau, tai buvo pasikėsinimas, - kalbėjo Seimo narys. - Kita versija - apiplėšimas, nes buvau apsivilkęs odinę striukę“. Jis tris mėnesius negalėjo palenkti galvos - kankino žiaurūs skausmai.

Prieš kazino

Anot S.Buškevičiaus, per dvi kadencijas Seime parengęs daugiau nei 50 įvairių įstatymų, nutarimų projektų. Pasak jo, šią kadenciją pavyko įsteigti Lietuvių kalbos komisijoje svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyrių. Prisiminęs A.Smetonos laikus, S.Buškevičius minėjo, kad lietuviai turi savo žodžius įvardinti krepšinio, tinklinio, rankinio sporto šakoms. Tik futbolo atitikmuo: „kojinis“ neprigijo. Šio seimūno pastangomis buvo priimta įstatymo pataisa, kad neblaivūs vairuotojai, praradę pažymėjimą, prieš jį atgaudami turi išklausyti paskaitų kurso apie alkoholio žalą. „Kai kas šį kursą vadina „Buškevičiaus paskaitomis“,- juokėsi parlamentaras. Jo siūlymu Seimas sugriežtino galimybes gauti kitataučiams Lietuvos pilietybę. Dabar užsieniečiams pilietybės tenka laukti ne trejus, o penkerius metus. S.Buškevičiui nepavyko visiškai uždrausti alkoholio reklamos. Jis priešinęsis kazino steigimui, tačiau liko nesuprastas. Jis ir dabar manąs, kad tada buvęs teisus, nes kai kuriuos žmones reikia gydyti nuo azarto.

Rėmėjus nuslėpė

Seimo narys neatskleidė, kas rėmė jo sudarytos knygos „Jaunoji Lietuva. Kelias į laisvę“ leidybą. „Nenoriu sakyti, be jų sutikimo“,- spyriojosi parlamentaras. Jis nepasakė, kas konkrečiai rėmė ir jaunalietuvius rinkimuose. Paminėjo tik bendrovę „Achema“.