2021-ieji metai bus Lietuvos ir Lenkijos karo vado Jono Karolio Chodkevičiaus, partizano Juozo Lukšos-Daumanto, kardinolo Vincento Sladkevičiaus, skulptoriaus Juozo Zikaro, poeto Vytauto Mačernio, mokslininkų  Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos ir Marijos Gimbutienės metais. Seime taip pat svarstoma iniciatyva 2021 m. paskelbti Lietuvos vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais.

Atsižvelgdamas į tai, kad 2021 metais sukanka 400 metų nuo garsaus Lietuvos ir Lenkijos karo vado ir Lietuvos valstybės veikėjo Jono Karolio Chodkevičiaus mirties, Seimas  paskelbė kitus metus Jono Karolio Chodkevičiaus metais.

Seimo sprendimu,  2021-ieji bus partizano  Juozo Lukšos-Daumanto metai.

2021 m. rugpjūčio 10 d. sukanka 100 metų, kai gimė partizanas, vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui lyderių J. Lukša-Daumantas.

2021 metai bus skulptoriaus Juozo Zikaro metais.

2021 metų lapkričio 18 dieną sukanka 140 metų, kai gimė Lietuvai nusipelniusi asmenybė – vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių profesorius J. Zikaras, ir 100 metų, kai sukurtas vienas iškiliausių Lietuvos nepriklausomybės simbolių – J. Zikaro skulptūra „Laisvė“.

2021 m. birželio 5 d. sukanka 100 metų, kai gimė poetas Vytautas Mačernis. Todėl Seimas, įvertindamas jo filosofinės, intelektualios poezijos svarbą lietuvių kultūrai, paskelbė 2021 metus V. Mačernio metais.

Seimas  2021 m.  paskelbė  ir Lietuvos mokslininko, švietėjo Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos metais.

2021 m. bus minimos mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo, bibliofilo, kunigo pranciškono J. A. Pabrėžos gimimo 250-osios metinės.

Seimo sprendimu, 2021 metai bus skirti ir  mokslininkei Marijai Gimbutienei.  

2021 m. sausio 23 d. sukanka 100 metų, kai gimė M. Gimbutienė, lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtoja, archeomitologijos pradininkė, mokslininkė, padėjusi pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai.

Seimas 2021-uosius paskelbė ir  kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais. Beje, ši iniciatyva šiek tiek pavėluota, nes jau 2020 m. rugpjūčio 20 d. sukako 100 metų, kai gimė kardinolas V. Sladkevičius, Lietuvai nusipelniusi asmenybė, visą savo gyvenimą pašventusi Lietuvai ir jos kovai už laisvę.

ELTA primena, kad 2021 m. dar gali būti paskelbti Lietuvos vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais, nes  Seime po pateikimo jau pritarta tokiam siūlymui.

2021 m. bus minimos Žemaičių vyskupo (1849–1875 m.), švietėjo, rašytojo, istoriko, blaivybės sąjūdžio organizatoriaus Motiejaus Kazimiero Valančiaus gimimo 220-osios metinės.

Gegužės 3-iosios Konstitucijos metai

Artėjantys 2021-ieji bus Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metai.

Seimas, pažymėdamas Lietuvos ir Lenkijos bendros Konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado akto 230 metų sukaktį, 2021 metus paskelbė Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais.

Tokį sprendimą priėmė kadenciją baigęs Seimas šių metų gegužę.

2021-aisiais Lietuva ir Lenkija minės Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines.

Priimtu dokumentu Seimas pabrėžia, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija yra pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje. Taip pat akcentuojama, kad joje yra deklaruota pagarba žmogaus teisėms. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad konstitucinę valstybės reformą vainikavo 1791 m. spalio 20 d. priimtas Abiejų Tautų tarpusavio įžado aktas, tapęs esmine Konstitucijos pataisa, numačiusia, kad Lietuva privalėjo būti atstovaujama kaip lygiateisė partnerė; Gegužės 3-iosios Konstitucijos dvasia rėmėsi XIX amžiuje vykusiais sukilimais, kuriais siekta atkurti Lietuvos ir Lenkijos valstybingumą.

Pasak vieno nutarimo iniciatorių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario Emanuelio Zingerio, Lietuvos istorijoje yra itin svarbūs tiek Gegužės 3-iosios, tiek ir Spalio 20-osios dokumentai. 1791 m. buvo priimtas pagrindinis Abiejų Tautų Respublikos įstatymas – Gegužės 3-iosios Konstitucija, o 1791 m. spalio 20 d. – federacinius Lietuvos ir Lenkijos santykius įtvirtinęs Abiejų Tautų tarpusavio įžadas, todėl svarbu juos minėti kartu.

„Tai yra pagarba Konstantinui Kalinauskui, Emilijai Pliaterytei, sukilėliams, XIX amžiaus sukilimų vadams, kurie Konstitucijos dvasią palaikė savo sukilimuose ir pačiai Lenkijos ir Lietuvos valstybę jungiančiai praeičiai. Manau, taps istoriniu faktu, kad per krizę Lietuvos Seimas priėmė šį iškilų dokumentą", -  yra sakęs  E. Zingeris.