Reikalavimas kolegijų vadovams turėti mokslo laipsnį įsigaliojo rugpjūtį, tačiau politikai sutiko, kad be pereinamojo laikotarpio ši nuostata sunkiai įgyvendinama.

„Mes Švietimo ir mokslo komitete radome kompromisą nukelti daktaro laipsnio reikalavimą kolegijų direktoriams ketveriems metams, suprasdami, kad visą laikotarpį iki šiol tokio reikalavimo kolegijų vadovams nebuvo“, – sakė komiteto narys, Seimo narių Mišrios grupės atstovas Gintaras Steponavičius.

„Valstietis“ Mindaugas Puidokas sakė, kad „reikalavimas racionalus ir atitinkantis šiandieną“, tačiau būtina sudaryti sąlygas galimiems kandidatams į kolegijų direktorių pareigas įgyti mokslo daktaro laipsnį.

„Pagal Mokslo doktorantūros nuostatus, nuolatinės formos doktorantūros trukmė yra ketveri metai“, – sprendimą atidėti mokslo laipsnio reikalavimą iki 2022 metų argumentavo M. Puidokas.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovo Eugenijaus Jovaišos anksčiau pateiktais duomenimis, iš 22 valstybinių kolegijų 11 vadovų turi daktaro laipsnį, kiti 11 neturi.

Grupė parlamentarų iš ŠMK teikė ir alternatyvų projektą – juo išvis siūlyta atsisakyti daktaro laipsnio reikalavimo kolegijų vadovams, tačiau sujungus projektus dėl kvalifikacinių reikalavimų kolegijų direktoriams apsispręsta dėl atidėjimo ketveriems metams.