Po Lietuvos išeiviams nepalankaus Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo Seimo Konstitucijos komisija nusprendė svarstyti referendumo dėl dvigubos pilietybės galimybę. Opozicija įsitikinusi – nėra šansų, kad referendumas įvyks.

„Šis klausimas tikrai bus mūsų darbotvarkėje. KT paskelbus išaiškinimą, aš komisijos narių klausiau, ar reikėtų svarstyti dvigubos pilietybės klausimą, ir bendru sutarimu nuspręsta įtraukti klausimą į darbotvarkę, gal ne į kitą posėdį, o dar kitą“, – sakė Konstitucijos komisijos vadovė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė.

Ji pabrėžė, jog KT paskelbus, kad be Konstitucijos pataisos po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems lietuviams negalima išsaugoti Lietuvos pilietybės, jei jie įgijo užsienio šalies pilietybę, kitos galimybės spręsti šį klausimą nelieka.

„Tai aštrus klausimas, įvertinus emigraciją, kiek žmonių yra išvykę ir įgiję kitos valstybės pilietybę. Viešojoje erdvėje yra nuskambėję keli siūlymai, kada būtų galima skelbti referendumą, – su Seimo, prezidento rinkimais, vienas variantų galėtų būti ir kartu su savivaldybių tarybų rinkimais“, – kalbėjo R.Šalaševičiūtė.

Konstitucija numato, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti vienu metu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą dviguba pilietybė leidžiama tik tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę nuo gimimo turintys asmenys, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

Komentarai

Juozas Bernatonis

Teisingumo ministras, socialdemokratas

Sunku kol kas ką nors pasakyti apie referendumą dėl Konstitucijos keitimo. Žinoma, dabar situacija yra pasikeitusi ir reikėtų dėl to diskutuoti. Kai buvo rengiama Konstitucija, dėl įvairių dalykų apie dvigubą pilietybę niekas nemąstė. Dabar – didelė emigracija, daug mūsų žmonių gimsta svetur. Tačiau referendumas ir Konstitucijos keitimas – tai ne toks paprastas dalykas. Aš nežinau, ar mūsų žmonės labai pageidauja dvigubos pilietybės. Ji – tai ryšys su valstybe, kaip yra nusistovėję dabar.

Teisiškai tai labai sudėtingas ir platus, konceptualus klausimas. Politiškai – tai ieškojimas sprendimo, kaip patenkinti mūsų emigrantų lūkesčius. Sprendimo mes ieškosime, diskutuosime ir dėl referendumo. Čia ne tik politikai spręs – pasisakys konstitucinės teisės specialistai. Reikia išnagrinėti visus padarinius, kokių galėtų būti. Politiniai padariniai labai pozityvūs, gal būtų populiaru. Juk didelė dalis žmonių, kurie yra Lietuvoje, yra susiję su emigracija. Daugelio vaikai per tuos trejus metus išvažiavo darbuotis, kuriasi šeimos, gimsta vaikai. Tai aktualus klausimas ir dėl jo reikia diskutuoti. Vienareikšmiškai pasakyti, ar bus tas referendumas, aš nesiimu, nesu visažinis. Nenoriu tokiais svarbiais dalykais politikuoti.

Remigijus Šimašius

Buvęs teisingumo ministras, Liberalų sąjūdžio atstovas

Nesvarbu, ar Seime susidarytų kritinė masė rengti referendumą dėl Konstitucijos keitimo. Nemanau, kad jis pavyktų ir referendumas duotų teigiamą rezultatą. Reikėtų eiti lengvesniu keliu link tam tikro pilietybės liberalizavimo. O šiuo metu, stebėdamas, kokios nuomonės reiškiamos visuomenėje, nemanau, kad referendumu tai būtų galima pasiekti. Teoriškai įmanoma, bet praktiškai nemanau, kad žmonės balsuotų už Konstitucijos keitimą. Sprendžiant su pilietybe susijusias problemas, manau, reiktų susikoncentruoti į kitus dalykus. Padaryti, tarkime, taip, kad žmonės, kurie turi teisę į LR pilietybę, nebūtų žeminami ir tampomi biurokratų, vaikomi. Kalbu apie tuos atvejus, kai Lietuvoje gimę nori atvykti čia. Yra situacijų, kai iš JAV nori atvykti į Lietuvą ir pabūti, tarkime, kelerius metus, tokiu atveju lietuvių kilmės piliečiui vizos gavimo procedūra tokia pati, kaip ne lietuvių kilmės asmeniui. Žmogus turi Migracijos departamente nuolat prasitęsti leidimą gyventi ir pan. Kyla klausimas, ar tokios taisyklės neprieštarauja Konstitucijos preambulei, kur sakoma, kad lietuviai turi teisę apsistoti Lietuvoje. Norint įgyvendinti tą teisę žmonės laikomi po visokias įstaigas. Bent jau tai galima išspręsti, ir nereikėtų jokių referendumų.