Parlamentarai antradienį per slaptą balsavimą nepritarė, kad Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkė 46 metų Edita Dambrauskienė būtų paskirta generaline prokurore.

Už jos kandidatūrą buvo 50 Seimo narių, prieš buvo 49, susilaikė 19.

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė skelbdama balsavimo rezultatus pareiškė, kad frakcijų seniūnai nevaldo situacijos, nes trys frakcijos - konservatoriai, socialdemokratai bei Liberalų sąjūdis - žadėjo savo balsus „už“, o balsadėžėje jų rasta tik pusšimtis.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, frakcijų vadovai, kurie sakėte, kad balsuosite už, nevaldote situacijos“, - sakė L.Graužinienė.

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis po balsavimo replikavo, kad Seimas taip parodė nepasitikėjimą ne kandidate į prokuratūros vadoves, o prezidente.

„Manau, ne kandidato problema, bet problema yra pačios prezidentės, jos vadovavimo būdo. Matome, kad šiandien išreikštas nepasitikėjimas ne kandidatei į prokurorus, bet išreikštas nepasitikėjimas prezidente“, - pareiškė jis.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Gylys tvirtino, kad kitą kartą valstybės vadovė turėtų pateikti du ar tris kandidatus vadovauti Generalinei prokuratūrai.

„Noriu tik pranešti viena - kad Kaišiadoryse resursas išsemtas“, - replikavo socialdemokratas Bronius Bradauskas, kurio rinkimų apygardoje prezidentė rado kandidatę.

Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą penkerių metų kadencijai skiria prezidentas Seimo pritarimu.

„Kaip matematikoj rašome „du“, o mintyse sakome „penki“, - slapto balsavimo rezultatus įvertino parlamento vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.

Jis pranešė, kad rugsėjo pradžioje per susitikimą su Seimo valdyba prezidentė Dalia Grybauskaitė informavo parlamentarus, kad atmetus antrą kandidatą į generalinius prokurorus naujos kandidatūros šiam Seimui ji nebeteiks.

„Prezidentė, atėjusi į valdybą, pasakė, kad ji teiks paskutinį kartą bent šioje kadencijoje. Sakė, kad daugiau neteiks, gyvensime su laikinuoju“, - žurnalistams sakė A.Sysas.

Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius tvirtino, kad dalis parlamentarų savo balsavimu už kažką keršijo D.Grybauskaitei.

„Prezidentė siūlė kandidatę, kuri nepriklausė prokuratūros sistemai, gana kvalifikuotą kandidatę, niekas neturėjo priekaištų jos kvalifikacijai, bet sistema nuo pat pradžių labai aiškiai demonstravo rezistenciją, kad nenori tokios kandidatės. Matome valdančiųjų koalicijos, bent jau nemažos dalies, norą už kažką keršyti prezidentei, todėl kenčia ir prokuratūra, ir visa Lietuva“, - teigė jis.

Anot jo, „valdantieji nesugeba perlipti per save ir objektyviai vertinti prezidentės siūlomo kandidato“.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis tvirtino, kad per slaptą balsavimą veidmainiavo didžiosios frakcijos.

„Matant visą aritmetiką turbūt reikia labai aiškiai pasakyti - jeigu Liberalų sąjūdžio frakciją sudaro tik 11 narių, iš jų dar du šiandien nebuvo posėdyje ir tik devyni dalyvavo balsavime, kaip bedėliosime, iš esmės viskas krypsta į didžiąsias dvi frakcijas, tai yra Socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos. Vien tik jų sudėjus balsus turėtume apie 70 Seimo narių. Akivaizdu, kad vyko kažkokie užkulisiniai žaidimai“, - skaičiavo E.Masiulis.

Pasak jo, didžiausia atsakomybė dėl balsavimo rezultatų tenka valdančiajai daugumai, „pirmiausia socialdemokratams, kurie labai tvirtai ir prezidentei žadėjo, ir čia, Seimo salėje, sakė, kad palaikymas bus“.

„Situacija tampa iš tikrųjų tragikomiška, aš sunkiai įsivaizduoju, kas galėtų būti teikiamas trečią kartą kandidatu į generalinius prokurorus po tokių dviejų balsavimų. (...) Dabar jeigu Barackas Obama būtų teikiamas į Lietuvos generalinius prokurorus, jis nepraeitų Seime“, - kalbėjo liberalas.

Jo teigimu, dėl politikų žaidimų kenčia prokuratūra, ji priversta dirbti su laikinuoju vadovu, taip pat kenčia „valstybės stabilumas ir valstybės institucijų tarpusavio supratimas“.

Generalinė prokuratūra be nuolatinio vadovo liko birželio viduryje, kai baigėsi Dariaus Valio kadencija. Šalies vadovė į generalinius prokurorus anksčiau siūlė Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį, bet Seimas šiai kandidatūrai nepritarė. Prokuratūrai dabar laikinai vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

E.Dambrauskienė neigė politikų nuogąstavimus, kad gali būti „kišeninė“ prokurorė. Kandidatės teigimu, visiems, kas su ja dirbo ir pažįsta, nekyla abejonių dėl jos nepriklausomumo.

Savo gyvenimo aprašyme, skyrelyje „Asmeninės savybės“, ji yra nurodė esanti komunikabili, sąžininga, savarankiška, atsakinga, mėgstanti kolektyvinį darbą.

E.Dambrauskienė 1992 metais baigė Šiaulių pedagoginį institutą, kur įgijo matematikos ir skaičiavimo technikos mokytojos specialybę, tačiau pedagogės darbo nedirbo. 1992-1994 metais jis dirbo bendrovėje „Verpstas“ mezgimo cecho gamybinio mokymo instruktore, nuo 1994 metų spalio iki 1995 metų sausio įmonėje „Senasis dvaras“ ėjo buhalterės pareigas, 1995-1998 metais dirbo Šiaulių apygardos teisme vyr. inspektore, raštinės vedėjos pavaduotoja, 1998-2002 metais Šiaulių vyriausiajame policijos komisariate dirbo stažuotoja ir tardytoja.

2002 metais Vilniaus universiteto Teisės fakultete E.Dambrauskienė įgijo teisininkės kvalifikaciją. 2002-2005 metais ji dirbo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurore, 2005 metais įkūrė savo advokatės kontorą ir iki 2007 metų čia dirbo. Nuo 2008-ųjų iki 2011-ųjų ji buvo Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja, o nuo 2011 metų pabaigos vadovauja Kaišiadorių apylinkės teismui.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkę E.Dambrauskienę vadovauti Generalinei prokuratūrai pasiūlė prezidentė D.Grybauskaitė. Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą penkerių metų kadencijai skiria prezidentas Seimo pritarimu.

Generalinė prokuratūra be nuolatinio vadovo liko birželio viduryje, kai baigėsi Dariaus Valio kadencija. Šalies vadovė į generalinius prokurorus pasiūlė Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį, bet Seimas kandidatūrai nepritarė. Prokuratūrai dabar laikinai vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.

Seime pristačius E.Dambrauskienės kandidatūrą, grupė parlamentarų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu išaiškinti žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, jog 2011 metais E.Dambrauskienės vadovaujama komisija Teisėjų etikos ir drausmės komisijai pateikė galbūt suklastotą dokumentą, turėjusį reikšmės sprendžiant dėl asmenų traukimo drausminėn atsakomybėn.

E.Dambrauskienė neigė klastojusi dokumentą. Ji pabrėžė, kad tuo metu buvo neseniai pradėjusi dirbti Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininke ir vienintelė nešališkai galėjo nagrinėti gautą skundą.