Už pasitraukimą balsavo 107 parlamentarai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė „valstietis“ Valius Ąžuolas bei „Nemuno aušros“ politikai Vytautas Jucius ir Petras Dargis.

Balsavime nedalyvavo, nors Seime tądien buvo, keli „valstiečių“ ir „Nemuno aušros“ frakcijos nariai,  tarp jų – ir „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Jie anksčiau yra kritikavę planus trauktis iš šios konvencijos.

Šią savaitę Ukrainoje lankęsis socialdemokratas Ruslanas Baranovas teigė, jog įvairios prieš Rusijos agresiją kovojančios šalies naudojamos priemonės lemia tai, kad Kremliaus kariuomenė negali judėti į priekį.

„Pritardami pasitraukimui mes pridėsime šį elementą į mūsų kariuomenės arsenalą, mes tai darome, kad priešininkams tektų daugybę kartų pasverti, ar jiems verta pradėti veiksmus prieš mus“, – sakė Seimo narys.

Kolegas palaikyti siūlymą kvietęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius pabrėžė, jog visos iniciatyvos, stiprinančios NATO rytinį flangą, yra būtinos šalies saugumo užtikrinimui.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas pažymėjo, jog Lietuva nėra vienintelė valstybė, siekianti pasitraukti iš konvencijos.

Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.

Balandžio pabaigoje pasitraukimui iš konvencijos pratarė estų vyriausybė, savo ruožtu Latvijos prezidentas pasirašė pasitraukimą numatantį įstatymą, kurį anksčiau priėmė šalies parlamentas.

Pasitraukimas iš konvencijos leistų Lietuvai įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti bei perduoti priešpėstines minas.

Trauktis iš konvencijos pasiūliusios Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, nuo 2003 metų, kai Lietuva ratifikavo dokumentą, saugumo situacija regione iš esmės pablogėjo, o grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos smarkiai išaugo.

Anot jos, priešpėstinių minų naudojimas padidintų Lietuvos kariuomenės vienetų gebėjimą riboti priešo judėjimą, ypač kritiniuose ir riboto pravažumo mūšio lauko taškuose.

Tiek kariuomenės atstovai, tiek už krašto apsaugą atsakingi politikai yra nurodę, jog minų naudojimas veiktų kaip atgrasymo elementas, o denonsavus konvenciją būtų galima mokyti karius.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas šalių sprendimus pasitraukti iš konvencijos yra pavadinęs „pavojinga kliūtimi civilių gyventojų apsaugai ginkluoto konflikto metu“.

KAM teigimu, net ir pasitraukusi iš Otavos konvencijos, Lietuva laikytųsi prisiimtų tarptautinės humanitarinės teisės įsipareigojimų pagal kitas tarptautines sutartis, taip pat visuotinai pripažintų tarptautinių papročių dėl karo priemonių ar kariavimo būdų.

Pasitraukimas iš konvencijos įsigalioja praėjus tik praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai šalis Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui įteikia savo pasitraukimo dokumentus.

Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.