Šią savaitę jis priėmė atitinkamas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas.

Pagal jas, kapavietės kapinėse ir savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos skiriamos neatlygintinai.

Pataisą pateikusi „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė teigė siekianti lygiateisiškumo visiems gyventojams, mat už kapavietes mokėti nereikia, o už vietą kolumbariume imamas mokestis.

„Pa­si­do­mė­jus, tas dy­dis įvai­rus – nuo 1 tūkst. iki 700 eu­rų vien­kar­ti­nis mo­kes­tis. Jei­gu į tą pa­čią ni­šą įde­da­ma dau­giau ur­nų, ima­mams pa­pil­do­mas mo­kes­tis. To­dėl net ir kai ima­mas mo­kes­tis, aš vis tiek ne­ma­tau jo­kio ko­lum­ba­riu­mų sta­ty­mo pro­ver­žio sa­vi­val­dy­bė­se. O ko­lum­ba­riu­mų sta­ty­mas bent apie ke­tu­ris kar­tus su­ma­žin­tų ka­pi­nių te­ri­to­ri­jų plėt­rą“, – tvirtino parlamentarė.

Dabar įstatyme numatyta, kad už savivaldybės lėšomis įrengto kolumbariumo nišos suteikimą mokamas savivaldybės tarybos nustatyto dydžio mokestis.

Seimo Aplinkos komitetas nepritarė „darbietės“ siūlymui, teikdamas, kad savivaldybės įstatymais nėra įpareigotos jų prižiūrimose kapinėse įrengti kolumbariumų, tai jos daro savo iniciatyva bei lėšomis.

„Įpareigojimas neatlygintinai suteikti ne tik kapavietę, bet ir kolumbariumo nišą gali turėti priešingą efektą – stipriai apriboti vietos savivaldos norą investuoti į minėto statinio statybą, taip sumažinant laidojimo kolumbariumuose prieinamumą“, – teigiama komiteto išvadoje.

Konservatorius Kęstutis Masiulis per Seimo posėdį tvirtino, kad kolumbariumas yra statinys ir už jį reikia mokėti.

„Ko­lum­ba­riu­mas yra sta­ti­nys, tai mes ga­li­me ta­da no­rė­ti, kad ir kop­ly­čios bū­tų ko­kios nors. Ki­ti pa­si­lai­do­ja Kel­mė­je, Ro­mos ten to­kia kop­ly­tė­lę yra pa­si­sta­tę ar dar kaž­ką. Gal už dy­ką ir to­kius da­ly­kus pa­sta­ty­ki­me? Na, ne, tai yra sta­ti­nys ir tai kai­nuo­ja pi­ni­gus. Že­mę vals­ty­bė ga­li su­teik­ti ne­mo­ka­mai, o ten, kur kai­nuo­ja jau pi­ni­gus, vis dėl­to rei­kė­tų su­si­mo­kė­ti“, – sakė jis.

Priimtame projekte taip pat suteikta teisė organizuoti palaikų laidojimą ne tik mirusių asmenų sutuoktiniams, bet ir jų partneriams.

Taip pat patikslinta palaikų ekshumavimo tvarka. Numatyta, kad kapinėse palaidoti žmogaus palaikai ekshumuojami palaidoto žmogaus sutuoktinio, partnerio arba pilnamečių vaikų, įvaikių, tėvų, įtėvių, jeigu jų nėra, – artimųjų giminaičių prašymu. Jeigu giminaičių nėra, kai siekiama išsaugoti istorinę atmintį ar atlikti tyrimus, ekshumuoti galima Kultūros ministerijos įgaliotos institucijos ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymu, turint atitinkamą leidimą.

Pakeitimai, jei jiems pritars prezidentas Gitanas Nausėda, įsigalios lapkričio 1 dieną.