„Universitetai ar kitos aukštosios mokyklos ima dar papildomą mokestį, vadinamąjį sutarties mokestį arba stojimo mokestį. Jis skirtingose įstaigose svyruoja, yra skirtingas: gali būti 20 eurų, kitur 50“, – parlamente pristatinėdama siūlymą kalbėjo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė.

„Tiesiog siūlome, kad (...) tas mokestis būtent iš studentų neturėtų būti imamas“, – pridūrė ji.

Pagal projektą, mokesčio nereiktų mokėti trumposios, pirmosios arba vientisosios pakopos studentams, tačiau neatmeta galimybės, jog toliau svarstant pakeitimus bus aptarta panaši išimtis ir antrosios pakopos studijoms.

„Sistema turėtų būti aiški, skaidri ir vienoda. Būtent dėl to ir inicijavau šį projektą. Aš manau, kad reikėtų apibrėžti labai aiškiai, už ką mokama, kiek tai kainuoja, ir sukurti metodiką, kuri galėtų būti vienoda visoms aukštosioms mokykloms“, – teigė E. Rudelienė.

Po projekto pristatymo kiti parlamentarai kėlė klausimus dėl tokio mokesčio užsienio studentams, akcentavo kišimosi į universitetų autonomija ir kolegijų savarankiškumą aspektus.

Pasak liberalės, idėja šiam įstatymo projektui kilo po diskusijų su Lietuvos studentų sąjunga (LSS).

Pastaroji yra nurodžiusi, kad studentai, įstoję į aukštąją mokyklą, moka registracijos mokestį, kurio paskirtį nustato pati mokykla.

Tačiau sąjungos teigimu nėra iki galo aišku, už ką moka studentas, kam skiriamos tos lėšos, o mokestis sukuria papildomą finansinę naštą.

LSS baiminasi, kad mokestis dar labiau išaugs, nes šiemet keičiasi priėmimo į aukštąją mokyklą sistemos Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) finansavimas.

LAMABPO – sistema, per kurią studentai stoja į aukštąją mokyklą.

Pasak Studentų sąjungos, LAMABPO, laimėjus Europinį struktūrinių fondų projektą,  finansuota Lietuvos Vyriausybės ir Europos socialinio fondo agentūros lėšomis, todėl studentai nuo 2010 metų teikti prašymus studijuoti galėjo nemokamai. Tačiau šis projektas baigiasi šiemet, todėl nuo 2024 metų aukštosios mokyklos turės pačios išlaikyti studentų stojimo sistemą.

Pakeitimai į Seimo posėdžių salę grįš spalį po diskusijų Švietimo ir mokslo komitete, projektui Seimo nariai taip pat paprašė Vyriausybės išvados.

Šalies universitetai ir kolegijos šiemet sulaukė sulaukė 24,5 tūkst. stojančiųjų paraiškų.