Seimas antradienį po svarstymo pritarė Kelių transporto kodekso pataisoms: už balsavo 115 parlamentarų, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pakeitimus priėmus nauja tvarka įsigaliotų nuo liepos.

Kodekso pataisomis siekiama pertvarkyti autobusų maršrutus, atnaujinti jų parką: jie turės būti ne senesni nei keturiolikos metų, o nuo 2026-ųjų – iki dešimties metų, nuo 2028 metų autobusų stotyse turės būti bagažo saugyklos, kurios dabar yra retoje stotyje.

Seimas nepritarė konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymams neversti stočių savininkų jose įrengti patalpų vairuotojų poilsiui, bilietų kasų ir terminalų nei bagažo saugyklų.

J. Razma priekaištavo, kad projekto iniciatoriai neskiria Vilniaus autobusų stoties nuo Rietavo ar Pagėgių: „Mažosiose savivaldybėse yra nedidukas pastatas ir negalima ten prisigalvoti didžiulių reikalavimų, kaip dabar yra numatyta. (...) Tikrai tai neaktualu mažoms stotims, nerealu ten įrengti“, – posėdyje kalbėjo J. Razma.

Liberalas Eugenijus Gentvilas taip pat įsitikinęs, kad truputį persūdyta: „Bilietų pardavimai šiuo metu iš esmės kraustosi į internetą. Tai aš manau, kad turėtų būti įnešta šiek tiek racionalumo“.

„Derinome su atskirų savivaldybių autoūkiais, visi yra pasirengę pasiekti tuos rodiklius, kad keleiviams būtų geriau“, – aiškino socialdemokratas Gintautas Paluckas.

J. Razmai taip pat nepavyko Seimo įtikinti autobusų išvykimo dažnumo nesieti su gyventojų skaičiumi, kaip numatyta projekte. 

„Juokingai atrodo, kad norima nustatyti, kiek iš kokio dydžio miesto turi būti tarpmiestinių reisų. Dar tik betrūko, kad komitetas būtų pasakęs, į kuriuos gretimus rajonus, į dešinę ar į kairę, kur tie du reisai turi būti. (...) Man atrodo, kad nereikia tokio smulkmeniško reglamentavimo. Juk nusistovi tie maršrutai pagal poreikį ir jeigu yra poreikis tiems dviem reisams, jie bus“, – tikino J. Razma.

Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius tvirtino, kad dažnis užtikrins minimalias susisiekimo galimybes ir atspindi keleivių interesus.

„Jeigu mes šito nenustatysime, tai gali likti, kad iš tikrųjų bus vienas maršrutas, nors čia pagal gyventojų skaičių, tai iš tikrųjų tas gyventojų skaičius atspindi, kad galbūt reikalinga ir didesnis skaičius tų maršrutų, kurie atvyktų tuo metu“, – sakė jis.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad pelningus maršrutus susirinks verslas, o nepelningi liks savivaldybėms: „Ir vėl dalis žmonių liks be susisiekimo“.

G. Paluckas teigė, kad svarstant Ekonomikos komitete buvo siekiama, kad paslaugos kokybė ir prieinamumas nesumažėtų.

„Jei paliksime tarpmiestinius maršrutus rinkai, (...), 30 proc. maršrutų neliks, nes jie neapsimoka. Ir čia įstatyme įrašyti minimalūs reikalavimai, kad jie būtų užtikrinti“, – teigė G. Paluckas.

Pakeitimai numato, kad autobusų stoties darbo laiką nustatytų stoties administracija, atsižvelgdama į reisų tvarkaraščius.

Pataisos taip pat numato galimybę į rinką bandančius patekti vežėjus tikrinti Lietuvos institucijoms siekiant nustatyti, ar jie neturi sąsajų su priešiškomis valstybėmis, už jų nestovi sankcionuojami asmenys ar įmonės, įmonės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai turės pateikti deklaraciją, jog vežėjas, jo steigėjai, kontroliuojantys asmenys, galutiniai naudos gavėjai nekelia grėsmės šalies saugumui.

Oro uostai, į kuriuos atvyktų tolimojo susisiekimo autobusai, turėtų užtikrinti informaciją keleiviams ir bilietų pardavimą.

Galutinai Seimas dėl pataisų balsuos kitame posėdyje.

Pataisos Seimui pateiktos pernai lapkritį, tačiau užtrukus diskusijoms jų projektas galutinai suderintas tik po svarstymo Ekonomikos komitete praėjusią savaitę.

Reformos prireikė Konkurencijos tarybai paskelbus, kad šiame versle trūksta konkurencijos.