Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį romų išsilavinimo padėtis pagerėjo, tačiau ši tendencija nepalietė Vilniaus Kirtimų rajone esančio taboro, teigia mokslininkai.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Vita Petrušauskaitė antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad Lietuvos romų dalis, kuri turi pradinį ar pagrindinį išsilavinimą, padidėjo.

„Nuo 2001 iki 2011 metų, jeigu lyginti, kaip keitėsi romų etninės grupės Lietuvoje išsilavinimo rodikliai, galime pastebėti ryškius teigiamus pokyčius. Per dešimt metų gana ryškiai sumažėjo neraštingų ir nebaigusių pradinio išsilavinimo asmenų dalis romų etninėje grupėje - nuo 26 iki 10 proc., išaugo pradinį ir pagrindinį išsilavinimą turinčių asmenų dalis“, - sakė mokslininkė.

„Vis dėlto, šitie teigiami pokyčiai nebuvo tolygiai pasiskirtę visoje Lietuvoje. Jeigu analizuoti Kirtimų gyvenvietės situaciją, galime pastebėti, jog tų teigiamų pokyčių, kurie fiksuojami tarp Lietuvos romų, Kirtimų gyvenvietėje praktiškai nematome“, - teigė V.Petrušauskaitė.

Minint Tarptautinę romų dieną surengtoje konferencijoje ekspertė teigė, kad Kirtimų gyvenvietėje didelis neraštingumas tarp vidutinio amžiaus romų. Mokyklinio amžiaus vaikų tėvai, būdami neraštingi arba turėdami tik pradinį išsilavinimą, nepasirūpina reikiamais dokumentais, kad gautų socialines paslaugas. Be to, esant tradicijai turėti daug vaikų, vienos vaikus auginančios mamos sulaukusiųjų mokyklinio amžiaus negali nuvesti į mokyklą, nes rūpinais jaunesniaisiais.

Viešosios įstaigos „Sare Roma“ vadovas Ištvanas Kvikas savo ruožtu sakė, kad svarbu ir tai, jog romų bendruomenėje 14-15 metų vaikinai jau gali turėti žmonas ir užuot mokęsi turi išlaikyti šeimas. Tačiau jis sakė nemanantis, kad romams reikalinga atskira švietimo sistema.

„Mes irgi labai dažnai klausiame romų, savų vaikų - ar jūs norite atskirai? Sako ne, jokiai būdais mes nenorime“, - aiškino jis.

Apie tai, kaip romai Lietuvoje turėtų būti integruojami 2014-2020 metais, numatoma diskutuoti antradienio popietę Seime vyksiančioje konferencijoje.

V.Petrušauskaitės teigimu, integravimo efektą padidintų nuosekli politika.

"Dauguma pinigų, kurie yra skiriami romų etninės grupės integracijai, Lietuvoje yra skiriami projektiniu pagrindu - tai yra arba Europos Sąjungos projektai, arba nevyriausybinių organizacijų pritraukiami privatūs fondai. Ta suma, kuri yra skiriama iš privačių fondų, praktiškai prilygsta nacionalinio biudžeto lėšoms. Bėda yra ta, jog projektiniu pagrindu finansuojama veikla yra nutrūkstanti ir nenuosekli. Kadangi nėra pastovaus finansavimo ir pastovaus dėmesio iš valstybės pusės šioms problemoms, nevyriausybininkai, kurie dažnai savo veiklą mato kaip papildančią tam tikrą valstybės politiką, dažnai atsiduria tokioje situacijoje, kad jie ir yra pagrindiniai veikėjai“, - dėstė Etninių tyrimų instituto atstovė.

Lietuvoje gali gyventi apie 2 tūkst. romų, iš jų Vilniuje - maždaug trečdalis.