Dalyje pagrindinių, magistralinių kelių gali sumažėti greičio matuoklių. Vietose, kuriose pastaruoju metu neįvyko autoavarijų, jie laikomi nereikalingais.

Išgirdę tokią naujieną, dalis vairuotojų nudžiugo, dalis sunerimo.

„Tai gerai, kad bent jau pradeda svarstyti, kur reikėtų juos statyti ir kur galbūt jų visai nebūtina. Klausimas – jeigu ten neliks greičio matuoklių, gal ten atsiras tų avarijų“, – svarstė vyras.

„Kuo daugiau, tuo geriau, todėl kad visi važiuoja su labai dideliu greičiu“, – prieštaravo pastarajam kitas.

„Gal daugiau reikia mieste, nes yra tokių mėgėjų laviruoti, ir greičiai tikrai yra dideli, ypač naujesnių mašinų. Daugiausia „BMW“ ir „Lexus“, – sakė dar vienas vyriškis.

LNK stop kadras.

Kad Lietuvos keliuose greičio matuoklių per daug, mano ir premjeras Gintautas Paluckas. Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis irgi nemato poreikio įrengti dar daugiau matuoklių. Panašios mintys skamba ir Seime.

„Kai matome perteklinį norą įrenginėti jau bet kur tuos greičio matuoklius, tai manome, kad įstatymu tai turėtų būti įtvirtinta“, – aiškino Seimo narys Andrius Bagdonas.

Skaičiuojama, kad įvedus naują tvarką, iš miestų dingtų daugiau nei 70 greičio matuoklių, o dalyje užmiesčio kelių turėtų nelikti apie 30. Už matuoklių plėtrą toliau būtų atsakinga Susisiekimo ministerija.

„Valstybės kontrolė nustatė, kad Lietuvoje kas trečias greičio matuoklis įrengtas nesilaikant pačios „Via Lietuvos“ patvirtintos tvarkos. Išleista beveik milijonas eurų neefektyviai – tai jie neturėtų ten būti“, – teigė A. Bagdonas.

J. Kalinsko / ELTOS nuotr.

Dalis politikų svarsto, ar vairuotojams nereikėtų net grąžinti pinigų už sumokėtas baudas.

„Jeigu 29 buvo pusiau neteisėtai, pusiau teisėtai sumontuoti matuokliai, šiuo atveju buvo ir pinigai surinkti. Tai klausimas – ar žmonėms reikėtų grąžinti tuos pinigus iš moralios pusės?“ – kalbėjo Seimo narys Saulius Bucevičius.

Seimas siekia, kad viename kelyje galėtų būti iki trijų, ne daugiau kaip 10-ies kilometrų ilgio, vidutinio greičio matavimo ruožų, o momentinių matuoklių vienoje kelio pusėje – iki penkių. Siūlymai patinka ne visiems.

„Kai žūsta žmonės, žūsta vaikai, tada visi klausiame, kodėl tai atsitiko, ar mūsų valstybė šiuo atveju viską padarė, kad tokių nelaimių neatsitiktų“, – sakė Seimo narė Agnė Bilotaitė.

Dalis seimūnų kalba pavyzdžiais.

„Kelyje Panevėžys–Pasvalys buvo žuvusių, berods, penki, sužeistųjų – 32, o įrengus matuoklį nežuvo nė vienas, ir sužeisti tik keturi žmonės“, – kalbėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šiemet Lietuvos keliuose jau žuvo 35 žmonės. Skaičiuojama, kad bėgant metams žūstančių keliuose mažėja, spėjama, jog greičio matuokliai prie to ženkliai prisideda.

„Dabar žmonių žūsta apie šešis kartus mažiau negu 2007 metais. Prisiminkime, kiek buvo tada žuvusių, ir taip buvo kasmet“, – teigė J. Sabatauskas.

Policija įsitikinusi, kad jeigu dalyje kelių nebebus reguliuojamas greitis, žūstančių avarijose vėl daugės.

„Nekontroliuojama situacija ir sumažėjus greičio matuokliams leis daliai vairuotojų grįžti prie vadinamo karo keliuose – vėl nepaisyti Kelių eismo taisyklių“, – tikino Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.

Paklaustas, ar greičio matuoklių reikia ir ruožuose, kuriuose avarijų nebuvo kelerius metus, komisaras sako: „Galbūt ir nereikėtų, bet šitoje vietoje turėtų būti diskutuojama. Yra tam tikros institucijos: Saugaus eismo komisijos, Saugaus eismo taryba.“

Parlamentaras S. Bucevičius ramina, kad net ir priėmus įstatymą, miestuose savivaldybės ir toliau galės siūlyti vietas, kur greičio matuoklių reikia.

„Suderinus su ministerija, jie galės visas savo juodąsias dėmes arba reikalingumą taip pat pasitvirtinti, gauti finansavimą“, – teigė Seimo narys.

Lietuvos keliuose yra 213 greičio matuoklių. Per metus gyventojai baudų už greičio viršijimą sumoka apie 30 mln. eurų. Dalis politikų didelį baudų skaičių vadina pasipinigavimu. Dėl įstatymo pataisų Seimas balsuos ketvirtadienį.