Antradienį Seimui po kelių bandymų nepavyko galutinai priimti Teisėkūros pagrindų įstatymo, pagal kurį nuo kitų metų kovo nebereikėtų įstatymų ir kitų teisės aktų skelbti popieriniame „Valstybės žinių“ leidinyje.

Šiai nuostatai iš esmės buvo pritarta, bet parlamentarams nepavyko priimti viso Teisėkūros pagrindų įstatymo, nes dalis Seimo narių nesiregistravo priėmimo procedūrai. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, dėl jo balsuoti turi ne mažiau kaip pusė, tai yra 71 parlamentaras.

Pakeitimui dėl „Valstybės žinių“ priešinęsi socialdemokratai tvirtino, kad popierinis leidinys labai svarbus yra konstitucinei šalies sistemai, turi svarbią istorinę reikšmę.

„Konstituciškai popierius yra kur kas patikimesnis nei elektroninė laikmena. Jūs puikiai žinote, kad “Valstybės žinios„ yra konstituciškai nulemtas reiškinys, kuris egzistuoja, kaip ir… Pajuokausiu, žinot, Šventasis Raštas irgi galėtų būti nebespausdinamas, o tik elektroninis jo variantas. Deja, atrodo, kad Biblijos popierinis variantas išliks amžiams, - antradienį kalbėjo socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. - Taigi ir “Valstybės žinių„ popierinio varianto buvimas yra nepaprastai svarbus, konstituciškai motyvuotas, teisiškai ir istoriškai pagrįstas ir turi savo neįkainojamą kultūrinę, politinę, konstitucinę ir teisinę vertę.“

Pasak jo, „Valstybės žinios“ turi likti kaip leidinys, kaip konstitucinis fundamentalus leidinys.

Tuo metu projekto rėmėjai tvirtino, kad teisės aktų skelbimą perkėlus tik į internetinę erdvę, būtų sutaupyta laiko, lėšų ir žmogiškųjų išteklių.

Konservatorius Kęstutis Masiulis tvirtino, kad iš tiesų socialdemokratai rūpinasi savo bendražygio Jono Liongino, vadovaujančio „Valstybės žinioms“, gerove.

„Man žavu klausytis, kaip žmonės atranda argumentų išlaikyti popierinį variantą, o iš tikrųjų išlaikyti žmogų, kuriuo jie labai rūpinasi, kuris labai stengiasi visaip lobistiškai daryti įtaką Seimui, kad išsaugotų tas “Valstybės žinias„. Tai aš noriu pasakyti, kad jeigu mes taip rūpinamės istorija ir išlikimu, tai tada ant molio lentelių pradėkime rašyti dantiraščiu. Tikrai, kaip žinoma, molio lentelės daug geriau išsilaiko nei popierius“, - ironizavo K.Masiulis.

„Ginate tuos, kurie pardavinėja teisinę informaciją“, - tvirtino „darbietė“ Loreta Graužinienė.

Antradienį Seimas balsuodamas pastraipsniui pritarė Teisėkūros pagrindų įstatymui, kuriame numatyta, kad „norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data“.

Projekte taip pat rašoma, kad galiojančiuose teisės aktuose nustatytas įpareigojimas skelbti informaciją leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ reiškia įpareigojimą tą informaciją skelbti atitinkamo subjekto interneto svetainėje, jei teisės aktuose nenustatyta kitaip.

Teisės aktai, kurie buvo pateikti „Valstybės žinių“ redakcijai, bet nepaskelbti iki šio įstatymo įsigaliojimo - 2013 metų kovo 1 dienos - ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio įstatymo įsigaliojimo turės būti įregistruojami ir paskelbiami Teisės aktų registre.
Dabar visus priimtus teisės aktus, kitą informaciją, įvairius pranešimus privaloma skelbti „Valstybės žiniose“ ir jo priede „Informaciniai pranešimai“. „Valstybės žinias“ leidžia valstybės įmonė Seimo leidykla „Valstybės žinios“.