Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas Jonas Šimėnas kol kas nesėkmingai bando atmesti kaltinimus, kad į vieną įstatymą įtraukė parlamentarų nepatvirtintą svarbią pataisą.

Gavo įrodymų?

Tačiau ar tikrai J.Šimėnas nekaltas ir nepasinaudojo savo tarnybine padėtimi, bandydamas "nelegaliai prastumti" daugumos Seimo narių nesankcionuotą pataisą, turės atsakyti parlamento etikos sargai.

Trečiadienį rengiamame posėdyje jie narstys "detektyvą" dėl to, kokiu būdu Atsinaujinančių išteklių įstatymo projekte atsirado parlamentarų daugumos nepatvirtinta nuostata, kuri iš esmės keičia vieną svarbų šio įstatymo straipsnį.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija iš gamtosaugininkų gavo tam tikros informacijos apie tai, kad J.Šimėnas galėjo būti suinteresuotas įtraukti į įstatymą Seimo narių nepatvirtintą nuostatą. Be to, J.Šimėną kritikuojantys gamtosaugininkai tvirtina, kad tai esą nebe pirmas kartas, kai jo vadovaujamame komitete galima įžvelgti dokumentų klastojimą.

Laiku apsižiūrėjo

Praėjusį ketvirtadienį iš Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės buvo išimtas Atsinaujinančių išteklių įstatymas. Valdančiųjų liberalcentristų atstovas Algis Čaplikas pasiūlė tai padaryti, kai kilo abejonių, ar "galbūt dėl kažkieno tam tikro suinteresuotumo" teisės akte atsirado keli žodžiai, iš esmės keičiantys 13-ąjį įstatymo straipsnį.

Svarstant šį straipsnį Seime buvo pritarta nuostatai, kad iki 2020 metų hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, suminė įrengtoji galia turi būti padidinta "iki 141 megavato (MW), suteikiant pirmenybę nepatvankinėms technologijoms". Tačiau praėjusią savaitę Seimo posėdį pasiekė projektas, kuriame teigiama, kad "suminė įrengtoji galia turi būti padidinta ne mažiau kaip iki 141 MW". Taip projekte atsirado žodžiai "ne mažiau kaip".

Anot A.Čapliko, papildomi trys žodžiai keičia straipsnio esmę ir verčia gerokai didinti hidroelektrinių pajėgumus, kam priešinasi nemenka dalis gamtosaugos specialistų.

"Apmaudi klaida"

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkas Algimantas Salamakinas teigė, kad jau trečiadienį komisija turėtų aiškintis, kaip trys žodžiai netikėtai atsirado įstatyme. "Pakviesime pasiaiškinti J.Šimėną, išklausysime jį, užduosime klausimus, panagrinėsime turimus dokumentus", - portalui 1diena.lt teigė A.Salamakinas.

Jis teigė, kad kol kas nėra išsiaiškinta, kas, kodėl ir kada įrašė nesankcionuotus žodžius į priimamą teisės aktą.

A.Salamakinas irgi yra Aplinkos apsaugos komiteto narys, todėl tvirtino prisimenąs, kaip J.Šimėnas nuolat gynė nuostatą, kad hidroelektrinių galios nereikėtų riboti.

"Tai sukelia tam tikrų minčių ir dėl šios, sakyčiau, labai grubios "klaidos" atsiradimo įstatyme", - sakė politikas.

J.Šimėnas dienraščiui teisinosi, kad "įvyko apmaudi techninė klaida", kai įstatymo tekstas buvo ruošiamas Seimo posėdžiui: "Dokumentų labai daug, jie nemenkos apimties, deja, kartais pasitaiko taip, kad "copy-paste" (angl. "ankstesniojo teksto nukopijavimo") būdu rengiant teisės aktus į juos patenka neteisingų ar negalutinai patvirtintų nuostatų".

"Tačiau galiu patikinti, kad priėmus įstatymą, prieš teikiant jį pasirašyti Prezidentei visos klaidos būna ištaisomos", - pridūrė jis.

Komiteto vadovas nenorėjo atskleisti, kas iš jo patarėjų ar padėjėjų galėtų būti kaltas. J.Šimėnas taip pat neigė "sąmokslo teorijas", jog jis galėjo būti suinteresuotas "įtraukti tuos žodžius į įstatymą" ir sąmoningai tai padaręs, tikėdamasis, kad Seimas nepastebės klastos.