Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) nesutiko su savo pirmininko Emanuelio Zingerio pasiūlymu pareikšti apie santykių su Austrija įšaldymo galimybe.

Pirmadienį neeiliniame posėdyje URK nariai svarstė situaciją, susidariusią praėjusį savaitgalį, kai austrų pareigūnai nusprendė paleisti Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą.

Posėdyje išklausyta įvairių institucijų pateikta turima informacija apie tai, kodėl Austrija priėmė sprendimą nepaisyti Lietuvos išduoto Europos arešto orderio M.Golovatovui.

Taip pat svarstytas viso komiteto pareiškimo dėl šio incidento projektas. Kai kurie URK nariai pasipriešino pirmininko E.Zingerio pasiūlymui į pareiškimą įrašyti, kad tuo atveju, jeigu iš Austrijos bus gauti nepatenkinami atsakymai į klausimus apie M.Golovatovo paleidimą, Lietuva galėtų svarstyti galimybę įšaldyti ar net nutraukti diplomatinius santykius su šia Europos Sąjungos šalimi.

„Sutikti su kai kuriomis formuluotėmis neįmanoma. Mes to pareiškimo projektą pamatėme tik tuomet, kai atvykome į komiteto posėdį, kai komiteto pirmininkas jau passiakė žurnalistams ir pristatė projekte esančias formuluotes. Pareiškimo projektas per daug skubotas, tekstas per daug aštrus ir grubus. Todėl pasiūlėme daug pataisų, kurios buvo priimtos“, - sakė URK narys socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.

E.Zingeris pripažino, kad buvo priimtas kompromisinis pareiškimo variantas, „nes komitete yra daugelio partijų, kurių kiekviena turi savo garbingą požiūrį ir ideologiją, atstovai“.

„Mes priėmėm dokumentą, kurį galima apibūdinti kaip konsensusą. Pirmas punktas pareiškime yra tas, kad sutinkame su Lietuvos ambasadoriaus Austrijoje iškvietimu konsultacijoms. Antrasis punktas, kad mes kreipiamės į Europos Sąjungos institucijas su prašymu įvertinti šį Austrijos žingsnį. Yra ir kitų punktų“, - sakė URK vadovas, apibūdindamas pareiškimą.

„Pačių diplomatinių santykių įvertinimą mes palikome ateičiai, kai šiuo reikalu turėsime visus atsakymus iš Austrijos pusės“, - pridūrė jis.

E.Zingerio nuomone, jeigu iš ES institucjų bus gautas atsakymas, kad Austrija pasielgė netinkamai, Lietuva prašys „tokio poelgio griežto įvertinimo“.

V.Andriukaitis sakė, kad Austrijos veiksmus dėl M.Golovatovo paleidimo prašoma įvertinti Europos Tarybos, Europos Parlamento, Europos Komisijos. „Pagal šiandien mūsų turimą informaciją šis įvykis gali būti įvertintas tik griežtai. Tačiau nedera švaistytis tokiais pareiškimais, kad nutrauksime diplomatinius santykius, kai neturime ne tik visų atsakymų iš austrų pusės, bet ir europietiškų institucijų atitinkamų įvertinimų“, - kalbėjo socialdemokratas.

URK pareiškime be kita ko teigiama: „Komitetas yra giliai susirūpinęs Austrijos atsakingų institucijų sprendimu paleisti M.Golovatovą. Viso teisinio ES valstybių bendradarbiavimo, įskaitant Europos arešto orderio procedūrą, pagrindas – abipusio teisminių institucijų sprendimų pripažinimo ir tarpusavio pasitikėjimo principas yra kertinis ir negali būti paneigtas jokiomis formaliomis procedūromis. Komiteto nuomone, Austrijos pateikti pasiteisinimai tariamu duomenų trūkumu ar tariamai neaiškiu arešto orderiu kol kas yra neatitinkantys ES teisės aktų, kurie neleidžia iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti išduoto arešto orderio pagrįstumo“.

„Komiteto nuomone, Austrija kuria pavojingą precedentą ES šalių vienybei ir solidarumui, nes asmens, įtariamo karo nusikaltimais, paleidimas yra esminis iššūkis kertinėms ES vertybėms. Šios vertybės negali būti veiksmingai ginamos ir puoselėjamos taikant dvigubus standartus nacių ir sovietų karo nusikaltėliams, ginant nusikalstomos SSRS KGB organizacijos narius“, - sakoma pareiškime, pavadintoje URK nuomone.

Seimo komitetas sutiko su sprendimu iškviesti konsultacijoms Lietuvos ambasadorių Austrijoje Giedrių Puodžiūną, pasiūlė užsienio reikalų, teisingumo ir vidaus reikalų ministrams, taip pat ES pirmininkaujančiai Lenkijai bei ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai baronienei Catherine Ashton inicijuoti šio klausimo svarstymą ES ministrų tarybose.

Vyriausybei pasiūlyta svarstyti galimybę suspenduoti bendradarbiavimą su Austrija teisinio bendradarbiavimo ir ypač arešto orderio mechanizmo srityse. Vyriausybei taip pat pasiūlyta kreiptis į Europos Komisiją ir kitas institucijas dėl Austrijos veiksmų įvertinimo, „jei išaiškės, jog buvo padarytas šiukštus arešto orderio procedūros pažeidimas“.

URK kreipėsi į ES ir kitų valstybių parlamentus ir vyriausybes, prašydamas įvertinti Austrijos veiksmus.

Europos Parlamentui pasiūlyta išnagrinėti šį klausimą ir pateikti įvertinimą, ar nebuvo pažeistos ES teisės aktuose įtvirtintos arešto orderio procedūros.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas paragintas išnagrinėti „atsakingų institucijų pateiktą informaciją ir įvertinti šį precedentą“.