Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK), penktadienį apsvarstęs klausimą dėl užsienio valstybių tėvynainių kortų dalijimo Lietuvoje, leido suprasti viešai nebeeskaluosiantis "lenko kortos" klausimo.

Komitetas gilinasi į pasekmes

Oficialus pranešimas po komiteto posėdžio - kad bus gilinamasi į galimas pasekmes, jei Lietuvoje būtų dalijamos trečiųjų šalių tautiečių kortos, ir siekiai tokiai galimybei kelią užkirsti.

„Komitetas toliau gilinasi į trečiųjų valstybių išduodamų dokumentų Lietuvos piliečiams galimas pasekmes, tačiau komitetas šiandien priėmė bendrą sprendimą, kad turime stengtis ir dėti visas pastangas, užtikrinant tarpparlamentinius ryšius su kitų valstybių parlamentais, kad tokie ir panašūs dokumentai arba iš viso negimtų, arba būtų taisomi, arba būtų tinkamai išaiškinami ir pristatomi", - po komiteto posėdžio sakė jo vadovas konservatorius Audronius Ažubalis.

Išsamiau komiteto sprendimo URK pirmininkas nekomentavo.

Nusiramino - „lenko kortos“ turėtojams sankcijos negresia

Komiteto posėdyje dalyvavęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius sakė supratęs, jog "lenko kortos" turėtojams sankcijos - draudimas dirbti valstybės tarnyboje, kandidatuoti rinkimuose - negresia.

„Mano tikslas buvo įsitikinti, ar tikrai ketinimai kai kurių Lietuvos politikų neigiami "lenko kortos" turėtojo atžvilgiu. Mano abejonės išsisklaidė, pamačiau, kad čia esantys URK nariai ieško būdų, dialogo, ryšių, kaip išspręsti tam tikrus neaiškumus. Tai, kas pastaruoju metu buvo komentuojama su "lenko kortos" pasekmėmis, kelia nerimą jų turėtojams", - sakė J.Narkevičius.

Seimo URK praėjusią savaitę, neoficialiomis žiniomis, apsvarstė galimybę apriboti kitų valstybių kortų savininkams galimybes įsidarbinti valstybės tarnyboje ir net kandidatuoti per rinkimus.

Kalbėdamas apie "lenko kortą" J.Narkevičius tvirtino, jog ji nesanti įsipareigojimas kitai valstybei, pabrėžė ir tai, jog abi šalys - bendroje ES ir NATO erdvėje, tad, jo vertinimu, "lenko korta" neturėtų būti vienodai traktuojama kaip trečiųjų šalių valstybių analogiški dokumentai.

"Lenko kortos" atžvilgiu ten įsipareigojimų kitai valstybei nėra, ir kelia tam tikrą nerimą tam tikri siekiai ar požiūriai, kad tos kortos turėtojai yra kažkokie priešai Lietuvos valstybei, to nėra, nebuvo ir nebus. Didelė reikšmė - ta, kad mes esame vienoje erdvėje, mes esame ES nariai, ir "lenko korta" yra vienos iš ES narių valstybės, lenkų valstybė yra ne tik strateginis partneris Lietuvos, bet ir ES, NATO narė, kaip ir Lietuva, mes esame visi vienoje erdvėje", - sakė J.Narkevičius.

Rusai nori dalyti „ruso kortas“

Seimo URK vadovo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dalijamos tik "lenko kortos", tačiau dar yra sukurta tėvynainių programa, kurią vykdo Rusijos Federacija ir kurią administruoja Rusijos federalinė migracijos agentūra. Liepą nevyriausybinė Rusijos organizacija fondas "Rusai" pranešė, kad užsienio šalių pilietybę turintiems tautiečiams dalys "ruso kortas".

Kiek asmenų Lietuvoje turi "lenko kortą", Lietuvos pareigūnai tvirtino nežinantys. Tačiau žinoma, kad tarp jų yra Seimo narys Michalas Mackevičius ir europarlamentaras Lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis.

Birželio viduryje Seimas nepritarė iniciatyvai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl "lenko kortos" suderinamumo su Seimo nario mandatu.

Kas yra „lenko korta“?

"Lenko korta" - tai dokumentas, patvirtinantis, jog esate lenkų kilmės. Ši korta savininkui suteikia Lenkijos Seime 2007 m. rugsėjo 7 d. įstatymu dėl Lenko kortos patvirtintas teises", - rašoma oficialiame lankstinuke, kur pristatoma "lenko korta".

Asmuo, turintis kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, ūmios ligos atveju gali gauti būtiną medicinos pagalbą, turi teisę gauti 37 proc. nuolaidą geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose, turi pirmumo teisę prašant finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ir savivaldybės biudžeto skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti.

Tuo pačiu "lenko kortą" pristatančiame lankstinuke pabrėžiama, kad korta nėra pilietybė.

"Lenko kortą" gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę, kurie pateikia raštišką užsienio lenkų arba polonijos organizacijos liudijimą, patvirtinantį aktyvią veiklą lenkų kultūros ir kalbos ar tautinių mažumų labui mažiausiai tris mėnesius.