Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) pritarė siūlymui žydų gelbėtojams suteikti laivės kovų dalyvio statusą bei tuo pačiu - teisę į valstybinę pensiją.

Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo papildymą apsvarstęs pagrindiniu paskirtas komitetas siūlo, kad žydų gelbėtojai holokausto metu būtų prilyginami laisvės kovų dalyviams.

Anksčiau projektą svarstę papildomi Socialinių reikalų ir darbo komitetas jam pritarė, o Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė atmesti, teigdamas, kad „nėra tikslinga plėsti  valstybinių pensijų gavėjų ratą“.

Seimui svarstyti teikiamas pagrindinio Žmogaus teisių komiteto įregistruotas variantas.

Ministrų kabinetas iš pradžių buvo pasiūlęs Seimui kol kas nepriimti šio įstatymo dėl lėšų trūkumo, bet tokia Vyriausybės pozicija sulaukė pasmerkimo viešojoje erdvėje. Kritikai atkreipė dėmesį, kad valdžia rado lėšų kitąmet pakelti politikų ir valstybės tarnautojų algas, bet nesutinka paremti žmonių, kurie gynė lietuvių tautos garbę karo metais. Tuomet Vyriausybė projektą persvarstė ir jam pritarė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, holokausto aukų gelbėtojų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai reikės po 860 tūkst. litų.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami vietos kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais buvo išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą.

Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras "Yad Vashem" už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865 lietuvius, sąrašas yra nuolat pildomas.