Porcelianiniai indai, grožinės literatūros knygos, transporto mėnesiniai bilietai, šildytuvai, asmeniniai puslapiai internete, užpirktos televizijos laidos, automobilių plovimas, anglų kalbos kursai.

Visa tai gali būti priskirta Seimo narių parlamentinei veiklai, už kurią tautos išrinktieji kiekvieną mėnesį gauna 3,5–4 tūkst. litų išmokas.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas tvirtina, kad bus gana griežtai įvertinta, ar tikrai visi Seimo nariai pinigus parlamentinei veiklai leidžia pagal paskirtį. Žadama pakoreguoti parlamentinės veiklos sąvoką, kad nebūtų pernelyg laisvų jos interpretacijų.

– Ar komisija jau įvertino, kaip Seimo nariai leidžia parlamentinei veiklai skirtas lėšas, vadinamas kanceliarinėmis išlaidomis?

– Visuomenei paskelbta, kam Seimo nariai leido tuos pinigus pirmą šių metų ketvirtį. Žiniasklaida gana plačiai nušvietė tas ataskaitas.

Dabar jas nagrinėjame, ypač tas vietas, kurios gali kelti įtarimų, kad lėšos naudotos ne pagal paskirtį. Iki savaitės vidurio tai turėtų būti išnagrinėta, surinkti visi įtarimai ir pateikti svarstyti komisijai. Jos posėdis numatytas trečiadienį.

Komisija priims sprendimą, ar kviestis kiekvieną Seimo narį, kurio išlaidos sukėlė įtarimų, pasiaiškinti komisijai.

– Dėl kokių išlaidų Seimo nariui gali tekti atsakyti: lempų, indų ar biuro įrangos pirkimo, mėnesinių transporto bilietų įsigijimo, automobilių plovimo?

– Ne, jokiu būdu ne lempos ir ne automobilių plovimas. Yra keli punktai, kurie kelia klausimų. Pavyzdžiui, viešbučio nuoma Lietuvoje savaitgaliais. Seimo nariui derėtų pasiaiškinti, ką jis tame viešbutyje darė, kur dalyvavo, kokia konferencija buvo ar dar kas.

Paskui, sakykim, pramogų salės užsisakymas susitikimams su rinkėjais. Kodėl užsakyta kokia nors "Forum Palace", "Impuls" ar dar kas nors panašaus, nors savivaldybės turi sudaryti sąlygas Seimo nariams susitikinėti su rinkėjais?

Tam tikrų klausimų kyla ir dėl automobilių nuomos. Seimo valdybos sprendime dėl parlamentinei veiklai skirtų lėšų panaudojimo aiškiai parašyta, kad privalu vengti interesų konflikto, pavyzdžiui, Seimo nariai negali nuomoti automobilių iš jiems priklausančių firmų. Tai irgi nagrinėjame.

– Ar kreipiamas dėmesys į išleidžiamas sumas?

– Žiūrime ir tai. Be abejo, ir mums kelia abejonių tam tikros sumos. Sakykim, kodėl Seimo narys benzinui važinėdamas savo mašina tarnybiniais reikalais per tris mėnesius išleidžia 6 tūkst. litų. Padalijus iš litro kainos išeitų, kad parlamentaras per ketvirtį apvažiavo vos ne visą pusiaują. Parlamentaras turės paaiškinti, kokia čia ta jo veikla, ką jis tokio veikė, kad tiek daug važinėjo.

Lyginame, kiek degalams išleido Seimo nariai, išrinkti Vilniuje ar aplink sostinę, ir kur nors Lietuvos pakraštyje – Klaipėdoje ar Mažeikiuose. Taip palyginus irgi gali kilti tam tikrų klausimų.

– Ar prie parlamentinės veiklos priskirtinas ir Seimo nario reklamavimasis spaudoje, radijo ir televizijos laidose? Ne vienas Seimo narys nurodė išleidęs daug tūkstančių litų tokiems tikslams.

– Pagal Seimo valdybos nutarimą tai daryti galima. Bet, aišku, viską reikia daryti neperžengiant proto ribų. Krinta į akis, kai išlaidos, susijusios su žiniasklaida, siekia 10 tūkst. litų per ketvirtį. Žiūrėsime, kas ten perkama, kaip tai daroma. Kai kuriems kolegoms iš tiesų kyla įtarimų, ar nėra paperkama žiniasklaida, kad apie Seimo narį tam tikroje apygardoje gražiai parašytų.

– Bet ar teisingas tas Seimo valdybos nutarimas, taip nekonkrečiai įvardijęs parlamentinę veiklą, kuriai galima leisti kanceliarines išmokas? Šitaip beveik viską galima nurašyti parlamentinei veiklai.

– Manau, teiksime kai kuriuos siūlymus, kaip tobulinti tą apibūdinimą, kas yra parlamentinė veikla, ir kam galėtų būti naudojami tai veiklai skiriami pinigai. Pirmas šių metų ketvirtis, galima sakyti, buvo eksperimentinis, bandomasis laikotarpis, nes pirmą kartą Seimo nariams reikėjo atsiskaityti, kaip jie leidžia tas lėšas.

Dabar galima aiškiau matyti, kur yra klaidų, spragų, ir jas taisyti, kamšyti. Tai ir bus padaryta.

Kai komisija nusprendė paviešinti, kaip panaudojamos parlamentinei veiklai skirtos lėšos, kilo nemenkas Seimo narių sujudimas. Dabar kiekvienas žinos, kad ne tik Etikos ir procedūrų komisija, bet ir žiniasklaida kas tris mėnesius dėmesingai peržiūrės tas išlaidas, paskelbs visuomenei, kuri irgi kels klausimų savo išrinktiesiems.

Išties kyla tokių pamąstymų, ar tikslinga, tarkim, pirkti knygų už 5–6 tūkst. litų ar užsisakyti vizitinių kortelių ir informacinių lankstinukų už 3 tūkst. litų.

Arba, sakykim, ar gali Seimo narys už tuos pinigus atvežti ekskursiją į Seimą? Kiti, ypač iš opozicijos, tada sako, kad kai bus kokie piketai prie Seimo, pasikvies žmonių iš rajonų ir atsiveš už valstybės pinigus.

Yra tokių klausimų keliančių momentų, kuriuos reikia išnagrinėti ir taisyti. Tai užima laiko, bet tai daroma.

– Ar numatytos kokios sankcijos Seimo nariams, jeigu nustatoma, kad jie ne pagal paskirtį naudojo tas lėšas?

– Kol kas niekam nepritaikėme jokių sankcijų. Artimiausiame komisijos posėdyje trečiadienį turėtume spręsti, ar tokios sankcijos prasižengusiems parlamentarams galėtų būti taikomos.

Gali būti priimtas sprendimas, kad Seimo valdybai siūlysime artimiausią ketvirtį iš Seimo narių parlamentinei veiklai skirtų lėšų atimti tiek, kiek buvo nustatytas pažeidimas. Jie tada galės verstis kaip nori, bet tų pinigų negaus.

– Kodėl negalima visiškai atsisakyti lėšų parlamentinei veiklai?

– Konstitucijoje numatyta, kad Seimo nariai gauna ne tik atlyginimus, bet ir lėšų parlamentinei veiklai. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Seimas pats turi nustatyti tvarką, kaip tos lėšos mokamos ir kaip už jas atsiskaitoma. Todėl visiškai atsisakyti tų lėšų negalima.

Anksčiau parlamentinei veiklai lėšos mokėtos neatsiskaitytinai. Bet buvome labai kritikuojami, kad gauname didžiulius priedus prie algos, kurie iš esmės tapdavo algos dalimi, nes nereikėjo atsiskaityti. Todėl tvarka buvo pakeista ir dabar žengiame pirmuosius žingsnius to atsiskaitymo už gautas lėšas keliu. Jis nelengvas, bet teisingas.