„Aš noriu vienu metu pakeisti ir W, ir kritinį ženklą L, kurį turiu tiek varde, tiek pavardėje“, – kalbėjo J. Volkanovskis.

Seimas priėmė įstatymą, leidžiantį asmens dokumentuose naudoti W, Q ir X raides. Kritinių ženklų pavardėse neleidžia, todėl vyras kreipėsi į teismą ir jį laimėjo.

„Vilniaus rajono savivaldybė privalo pakeisti mano pavardę“, – tęsė J. Volkanovskis.

Lenkų noras keisti raides savo pavardėse nesuprantamas daliai Seimo opozicijos.

„Žmonės mieli, tai koks jūsų santykis su valstybine kalba? Koks jūsų santykis su Lietuvos valstybe, jeigu jūsų netenkina valstybinė kalba identifikacijos dokumentuose?“, – kalbėjo Seimo narys (LVŽS) Eugenijus Jovaiša.

Lenkų bendruomenei toks teismo sprendimas – pirmas istorijoje, tačiau Jarolsavo pase kritinio ženklo kol kas nebus.

„Dabar negalės, nes Registrų centras neturi techninių galimybių“, – pasakojo advokatė Lilija Semaško.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jei nori kritinio ženklo, reikia kreiptis į teismą.

„Tai žmogui kainuoja finansiškai, tačiau Europos žmogaus teisių fondas vietiniams lenkams kol kas finansuoja šią procedūrą“, – tęsė L. Semaško.

E. Jovaiša nesupranta ir teismo motyvų: kodėl leido pase naudoti L su brūkšneliu?

„Ponai teisėjai, ar jūs suprantate, kad jūs laužote valstybinės kalbos abėcėlę? Kaip jūs drįstate keisti tautos abėcėlę? Seimas tokio leidimo nedavė“, – kalbėjo E. Jovaiša.

Labai raginame žmones pradėti šį procesą, nes jeigu to siekėme 30 metų, kodėl dabar nepasinaudoti.

Lenkų politikai norėtų, kad kritiniai ženklai būtų leidžiami ir įstatymu.

„Norisi daugiau. Mes išlošėme, nes daug mūsų neturi kritinių ženklų pavardėse ar varduose, tačiau kai kurie piliečiai nuogąstauja, kad tuo ir pasibaigs. Jie pavardėse turi tuos ženklus ir norėtų lygiateisiškumo“, – pasakojo Seimo narė (LRF) Beata Pietkiewicz.

„Seimas šiaip taip leido naudoti tas visiems žinomas tris raides, iš kurių lenkams tinkama tik viena – W. Dabar jau jiems nebetinka“, – teigė E. Jovaiša.

Keisti pavardę lenkų tautybės asmenys gali jau nuo gegužės 1 d. Kol kas tai padaryti panoro tik 40 asmenų.

„Labai raginame žmones pradėti šį procesą, nes jeigu to siekėme 30 metų, kodėl dabar nepasinaudoti“, – teigė B Pietkiewicz.

Bet Lietuvos lenkai keisti pavardžių neskuba.

„Man atrodo, kad neapsimoka prasidėti“, – kalbėjo viena gyventoja.

„O kodėl aš turėčiau keisti? Nenoriu“, – teigė kita moteris.

Dėl įteisintų trijų raidžių asmens dokumentuose opozicija dar šiemet ketina kreiptis į Konstitucinį teismą.