Dabartiniai rekordininkai

Net 12 šalies ilgaamžių iš 13 žinomų gyvena miestuose. Dauguma jų – moterys, jų, sulaukusių 110 metų ir daugiau, Lietuvoje yra 7. Šį faktą patvirtina ir Lietuvos ilgaamžiškumo rekordininkės.

Lietuvos rekordus registruojanti agentūra "Factum" šiuo metu skelbia, kad vyriausias užregistruotas Lietuvos pilietis buvo 111 m. 5 mėn. 2 d. amžiaus sulaukusi – Eufemija (Emilija) Daukšaitė Krištopaitienė. Vyriausių dvynių rekordas priklauso taip pat moterims, sulaukusioms 90 m. 3 mėn. 20 d. amžiaus – Raseiniuose gimusioms ir augusioms Živatkauskaitėms – dvynėms Birutei Justinai Laurinaitienei ir Ramildai Viktorijai Petreikienei.

Palaikė sukčiais

Tačiau Gyventojų registro duomenimis vyriausia Kauno gyventoja yra 112 m. moteris. Paklaustas apie galimą ilgaamžiškumo rekordininkę iš Kauno, agentūros "Factum" direktorius Vytautas Navaitis atkreipė dėmesį, kad ne visa informacija iš registrų apie ilgaamžius agentūrą pasiekia greitai. Tokiais atvejais laukiama ir artimųjų pranešimų. Be to, visa iš Gyventojų registro gaunama informacija, anot pašnekovo, turi būti patikrinta. Tokiais atvejais skambinama ilgaamžiui arba jo artimiesiems. Pasak V.Navaičio, yra buvę atvejų, kai galimą rekordą tikrinantis agentūros darbuotojas buvo palaikytas telefoniniu sukčiumi.

Vien tik gimimo liudijimo ir pasakojimo nepakanka.

Paklaustas, dėl kokių priežasčių garbingo amžiaus sulaukęs pilietis gali netapti rekordininku, pašnekovas atsakė: "Turi būti nuoseklūs dokumentai ir pakankamai įrodymų, kad ilgaamžis yra dokumentuose nurodytas žmogus. Vien tik gimimo liudijimo ir pasakojimo nepakanka. Kai viskas nuoseklu, registruojame rekordą."

Pasitaiko ir kuriozų

Lietuvos istorijoje yra buvę atvejų, kai sąmoningai ar ne žmonės buvo pasendinami dokumentuose. Sąmoningai žmonės save sendino dėl nenoro atlikti karinę prievolę Sovietų sąjungos armijoje, vengė jungtis į kolūkius ar nenorėjo būti išvežami priverstiniams darbams į Vokietiją. V.Navaitis teigia, kad yra buvę ir tokių atvejų, kai žmonės buvo pasendinami ne savo noru, o tiesiog dėl žmogiškos klaidos. Agentūros direktorius prisiminė, jog 1992-aisiais teko tikrinti, ar tikrai viena moteris sulaukė 132 metų. Tik vėliau paaiškėjo, kad senolė buvo gerokai pasendinta ir iš tikrųjų nebuvo sulaukusi net 100 metų. Taip įvyko todėl, kad įvyko žmogiškoji klaida, kai valstybės tarnautojas, pildydamas moters dokumentus, įrašė ne tuos gimimo metus. Laikui bėgant klaida buvo pastebėta, tačiau sovietmečiu senjorės šeima jai patarė palikti šį nesusipratimą ramybėje. Tik sulaukus nepriklausomybės ir rekordų agentūrai pradėjus domėtis ilgaamže kaip galima rekordininke, klaida buvo ištaisyta.