Pernai priimtu įstatymu įteisinti seniūnaičiai Lietuvoje neprigyja, todėl siūloma naikinti šią pareigybę.
 
Seime įregistruoti kelių Vietos savivaldos įstatymo straipsnių pakeitimai, kuriais siūloma panaikinti tik prieš kelis mėnesius įsteigtą seniūnaičių pareigybę ir įtvirtintą seniūnaitijos sąvoką. „Praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo šių pataisų įsigaliojimo, jos savivaldybėse iš esmės  neįgyvendinamos dėl įvairių priežasčių - vietos bendruomenių neigiamo požiūrio, savivaldybių finansinių problemų, įsteigtų institucijų veiklos neapibrėžtumo ir kitų“, - tvirtina naikinti seniūnaitijas siūlantis Seimo narys Mantas Varaška.
 
Pernai rugsėjį dar ankstesnės kadencijos Seimo priimtose Vietos savivaldos įstatymo pataisose be kita ko buvo leista savivaldybėms skaidyti seniūnijas į dar smulkesnius administracinius vienetus – seniūnaitijas. Buvo numatyta, kad jai vadovautų vietos gyventojų išrinktas seniūnaitis, dirbantis visuomeniniais pagrindais, tai yra negaunantis atlygio už šią veiklą.
 
Šios įstatymo pataisos įsigaliojo nuo Naujųjų metų. Bet iki šiol Lietuvoje taip ir neatsirado nei viena seniūnaitija.
 
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Algis Strelčiūnas atkreipia dėmesį, kad praėjus tik daugiau kaip mėnesiui nuo įstatymo pataisų įsigaliojimo seniūnaitijos niekur ir negalėjo gimti. „Pirmiausia tam reikalingi savivaldybių tarybų sprendimai dėl seniūnijos skaidymo į seniūnaitijas. Kai kuriose savivaldybėse tokie sprendimai yra rengiami ir gali būti artimiausiuose tarybų posėdžiuose priimti“, - sakė A.Strelčiūnas.
 
Tik tuomet, kai seniūnaitija būtų įsteigta, apibrėžtos jos teritorinės ribos, galėtų būti rengiami seniūnaičio rinkimai.
 
Tiesa, A.Strelčiūnas negalėjo tiksliai pasakyti, kiek Lietuvoje yra savivaldybių, kuriose gali atsirasti sprendimai dėl seniūnaitijų įsteigimo. „Apibendrintos informacijos neturime, bet tuo dalyku domimasi daugelyje savivaldybių. Štai ir Vilniuje, ir Kaune, ir Klaipėdos krašte apie tai diskutuojama“, - teigė jis.
 
A.Strelčiūnas prognozavo, kad maždaug po mėnesio kai kur Lietuvoje jau galėtų atsirasti ir seniūnaitijos bei išrinkti pirmieji seniūnaičiai.
 
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė patvirtino, kad yra surengtos diskusijos apie seniūnaitijas, be to, visoms savivaldybėms yra isšiųstos rekomendacijos, kaip galėtų būti sprendžiamas šis klausimas. „Įstatymas galioja, bet dėl kai kurių seniūnaitijų steigimo ir seniūnaičių išrinkimo aspektų yra dar daug klausimų. Į kai kuriuos jų jau atsakyta parengtose rekomendacijose, kai kurie dalykai dar diskutuojami“, - sakė R.Žakaitienė.
 
Ji pabrėžė, kad seniūnaitijų steigimas yra kiekvienos savivaldybės apsisprendimo reikalas: „Čia nėra jokio spaudimo. Kiekviena savivaldybė turi pati apsispręsti, ar ji nori tokių darinių“.
 
A.Strelčiūnas pripažino, kad yra vietos bendruomenių, kurios priešinasi seniūnaitijų įsteigimui ir pasisako už pačių bendruomenių teisių didinimą bei galių stiprinimą. „Tačiau nematome būtinybės atšaukti pernai priimtą ir tik dabar „įsibėgėjantį“ įstatymą“, - sakė Seniūnų asociacijos prezidentas, išgirdęs apie Seime įregistruotą iniciatyvą braukti seniūnaičius iš galiojančio įstatymo.
 
Parlamentaras M.Varaška dar atkreipia dėmesį, kad galiojančiame įstatyme nenustatomos konkrečios seniūnaičių rinkimų tvarkos sąlygos, kas gali paskatinti vietos valdžios piktnaudžiavimą ir savivalę. „Įmanomos situacijos, kai mažesnėse nei 500 gyventojų seniūnaitijose vos dviejų ar trijų gyventojų susirinkimas gali išrinkti savo seniūnaitį. Taip sudaromos sąlygos tokius asmenis rinkti neskaidriai ir neatsižvelgiant į daugumos gyventojų nuomonę. Todėl galiojančio įstatymo nuostatos tiesiogiai prieštarauja konstituciniam demokratinės valstybės principui“, - teigia Seimo narys.
 
Seniūnaitis pagal įstatymą neturėtų didelių įgaliojimų, tačiau būtų gana svarbus, savivaldybėms skiriant seniūną.
 
M.Varaška tikisi, kad įstatymas, kuriuo naikinamos seniūnaitijos, galėtų būti Seimo apsvarstytas ir priimtas kovo 10 dieną prasidedančioje pavasario sesijoje.
 
Kai dvejus metus Seimo narių darbo grupė parengė naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją, joje netikėtai atsirado senove dvelkiantys pavadinimai – šaltyšiai ir jų sueiga, pavadinta krivule. Seniūnijos turėjo būti suskirstytos į šaltyšijas, o reguliariai į krivules susirinkę šaltyšiai turėjo kartu spręsti atitinkamų vietinių bendruomenių problemas.
 
Tačiau ilgai svarstant projektą šaltyšių pavadinimas buvo sukritikuotas ir jis dingo. Juos pakeitė seniūnaičiai. „Iš seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių yra sudaromos seniūnaitijos“, - teigiama galiojančiame įstatyme. Šią nuostatą siūloma panaikinti.