Pastarąjį dešimtmetį augo senyvų žmonių dalis visuomenėje. 2014 m. 60 m. ir vyresni asmenys sudarė 24,4 proc. šalies populiacijos, nors prieš dešimtmetį tokių žmonių buvo 3,2 proc. mažiau. Taip pat dabar daugiau senyvo amžiaus žmonių serga, teigia Higienos instituto specialistai.

2014 m. sergančiųjų 60 m. ir vyresnio amžiaus žmonių dalis sudarė apie 90 proc., o 2005 m. – apie 77 proc.  Daugiausia sergančių senyvo amžiaus gyventojų buvo Panevėžio bei Alytaus miestų savivaldybėse. Lietuvoje 2014 m. daugiau kaip pusė 60 m. ir vyresnio amžiaus gyventojų (63 proc.) sirgo kraujotakos sistemos ligomis, o ketvirtadalis – jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligomis, akies ir jos priedinių organų ligomis.

Taip pat nemaža problema tarp senyvo amžiaus gyventojų – traumos. 2014 m. maždaug 1 iš 10 senyvo amžiaus gyventojų kreipėsi į gydymo įstaigas dėl įvairių traumų. Apie trečdalis susižalojusių 60 m. ir vyresnio amžiaus žmonių patyrė klubų ir kojų susižalojimus, iš kurių didžiausią traumų skaičių lėmė šlaunikaulio lūžiai. Pagrindinė šio amžiaus žmonių traumų priežastis – nukritimai. Beveik 30 proc. iš visų 60 m. ir vyresnio amžiaus žmonių, besikreipusiųjų į gydytojus dėl susižalojimų, kreipėsi dėl susižalojimų nukritus.

Remiantis Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, 2014 m. Lietuvoje mirė 32 463 senyvo amžiaus žmonės. 2014 m. 60 m. ir vyresnio amžiaus kaimo gyventojų mirtingumas buvo 1,2 karto didesnis nei miesto (miesto – 5139/100 000 gyv., kaimo – 4229/100 000 gyv.). Daugiausiai 60 m. ir vyresnio amžiaus žmonių mirė nuo kraujotakos sistemos ligų – net 63 proc. mirčių. Pagrindinės kraujotakos sistemos ligos, nuo kurių mirė senyvo amžiaus gyventojai, - tai lėtinė išeminė širdies liga ir smegenų kraujagyslių ligos. Tuo tarpu penktadalį senyvo amžiaus gyventojų mirčių sudarė mirtys nuo piktybinių navikų. 2014 m. senyvo amžiaus vyrai dažniausiai mirė nuo bronchų ir plaučių piktybinių navikų, o moterys – nuo krūties piktybinių navikų.

Lėtinės neinfekcinės ligos yra pagrindinės mirties priežastys ir tarp kitų ES šalių senyvo amžiaus gyventojų, tačiau susirūpinimą kelia tai, jog Lietuvos mirtingumo rodikliai nuo visų dažniausių ligų yra vieni didžiausių.

Duomenys apie senyvo amžiaus žmonių demografinę bei socialinę–ekonominę padėtį, sveikatos priežiūrą, sergamumo ir ligotumo rodikliai, mirties priežastys bei Lietuvos senyvo amžiaus žmonių būklė Europos Sąjungos kontekste nagrinėjami Higienos instituto specialistų parengtame leidinyje „Lietuvos senyvo amžiaus žmonių sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai“. Leidinyje analizuojami netolygumai tarp skirtingų amžiaus grupių, lyčių bei savivaldybių.