Anot tarnybos, tokia situacija šiose savivaldybėse tęsiasi jau ilgą laiką, tad į krizę patekusių šeimų vaikai, jei nėra artimųjų ar emociniais ryšiais susijusių asmenų, galinčių juos priimti, atsiduria globos institucijose.

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, nė vieno budinčio globotojo nėra Birštono, Neringos savivaldybėse, Prienų, Šilutės, Rietavo ir Utenos rajonuose.

Pranešime teigiama, kad į tarnybos raginimus taisyti padėtį savivaldybės nereaguoja.

Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis BNS teigė, kad savivaldybė neranda norinčiųjų dirbti globotojais pagal individualios veiklos pažymą.

Meras taip pat tvirtino, kad atvejai, kai reikia vaikus paimti iš šeimų, jų savivaldybėje yra reti, ir tam laikomas specialus butas, kur su apgyvendintais vaikais būna socialiniai darbuotojai.

„Su vaikais būna socialiniai darbuotojai, kai nebūna vaikų, jiems skiriame kitas užduotis, bet yra keturi žmonės mažiausiai, kad būtų atskiros pamainos, atskiras butas daugiabučiam name, su visomis sąlygomis“, – sakė A. Černeckis.

„Mes nematome jokios bėdos, neturime tos problemos, neduok Dieve, jei reikėtų, turime ir antrą butą įrengtą, specialiai laikome tokioms avarinėms situacijoms. Jei būtų toks atvejis, tikrai mes turėtumėme, kur apgyvendinti ir kas prižiūrėtų“, – teigė meras.

Anksčiau platintame VVTAĮT pranešime tarp savivaldybių, neturinčių globotojų, buvo nurodyta ir Rokiškio rajono savivaldybė, tačiau šio rajono meras Ramūnas Godeliauskas BNS patvirtino, kad tai klaidinga informacija.

„Iš viso mes turime keturis globotojus ir net du šiuo metu globoja vaikus. Trys globėjai jau buvo seniai, o vienas neseniai išsilaikė egzaminą“, – BNS teigė R. Godeliauskas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 205 budintys globotojai. Jų šeimose globojami 267 vaikai.

Lietuvoje taip pat yra devynios savivaldybės, kuriose kol kas yra tik po vieną budintį globotoją – Druskininkų, Jonavos, Palangos, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kelmės, Jurbarko, Švenčionių ir Trakų.

Tarnybos pranešime cituojama Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė pažymi, kad savivaldybės turėtų rasti daugiau nei vieną budintį globotoją, nes poreikis neretai būna didesnis.

„Remiantis įstatymu, draudžiama nustatyti globą institucijoje jaunesniems nei trejų metų vaikams. Išlieka didelis poreikis asmenų, galinčių pasirūpinti ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikais. Iš nesaugios aplinkos paimti ikimokyklinukai ir mokyklinio amžiaus vaikai, neretai, o paaugliai – dažniausiai vis dar patenka į globos namus“, – sakė A. Marčiukaitienė.

Lietuva pertvarkydama vaiko teisių apsaugos sistemą siekia nuo institucinės globos pereiti prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų.

Pasak A. Marčiukaitienės, budinčių globotojų uždavinys yra laikinai suteikti vaikui šeimos aplinką ir saugumą, jei nerandama į krizę patekusio vaiko artimųjų ar kitų emociniais ryšiais susijusių asmenų.

„Vaikų poreikis yra augti ir vystytis natūralioje šeimos aplinkoje, užmezgant emocinius saugius ryšius su suaugusiais žmonėmis. Jei nėra giminaičių ar kitų vaikui artimų asmenų, kurie galėtų priglausti į krizę patekusį vaiką, būtent budintys globotojai, t. y. specialiai pasirengę asmenys, suteikia jam šeimos aplinką. Tose savivaldybėse, kurios nėra suradusios budinčių globotojų, nėra sudariusios su jais sutarčių dėl paslaugų teikimo, į krizę patekusių šeimų vaikai dar apgyvendinami vaikų globos namuose. Tai yra labai blogai“, – sako A. Marčiukaitienė.

Budintis globotojas yra asmuo, kuris prižiūri be tėvų globos likusius vaikus. Veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymą.

Budintis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip trijų vaikų. Bendras vaikų (su savais vaikais) skaičius budinčio globotojo šeimoje gali būti ne didesnis kaip šeši vaikai.

Budinčiais globotojais gali tapti asmenys nuo 21 metų iki 65 metų, neturintys psichikos ir elgesio sutrikimų bei nesergantys kai kuriomis ligomis. Tapti budinčiais globotojais negali asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia.