Trečiadienį posėdžiavusi Biržų rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro komisija taip pat nutarė konstatuoti ekstremalųjį įvykį ir siūlyti merui skelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje Biržų rajono savivaldybės teritorijoje.

Anot šios savivaldybės, Žemės ūkio skyriuje jau gauta 17 ūkininkų prašymų įvertinti lietaus padarytą žalą.

Akmenės rajono savivaldybėje tai antra ekstremalioji situacija.

Potvarkį dėl naujos ekstremaliosios situacijos paskelbimo meras Vitalijus Mitrofanovas pasirašė antradienį.

„Turėjome kritulių kiekį, atitinkantį stichinio įvykio požymius“, – trečiadienį BNS sakė meras.

Anot jo, smarkus lietus šiemet daugiausia nuostolių padarė žemės ūkiui.

V. Mitrofanovas priminė, kad ekstremali situacija dėl piliakalnių nuošliaužų, paplautų kelių ir tiltų buvo paskelbta ir pernai, ji dar nėra atšaukta.

Pasak mero, naujos ekstremalios situacijos reikėjo, nes ji apima kitus dalykus nei pernykštė.

„Tai jinai nesiejama su dabartine situacija, ne su liūtimis, o su pasekmėmis praeitų liūčių“, – aiškino jis.

V. Mitrofanovo teigimu, naujos ekstremalios situacijos paskelbimas leis ūkininkams prašyti kreditų mokėjimo atidėjimo, stabdyti palūkanų mokėjimą ir pan.

„Šiandien mes kuriame kitokias pasekmes, būtent labiau nukreiptas į žemės ūkį. Kita vertus, kaip pažymėjome Ekstremalių situacijų operacijų centro protokole, dabartinė padėtis pablogina aną situaciją (pernai liūčių padarytą žalą – BNS), ir vėl eilinį kartą kreipiamės į Vyriausybę ir Paveldosaugos departamentą dėl susidariusios situacijos“, – BNS sakė Akmenės rajono vadovas.

Anot jo, po pernykščių liūčių nepavyko sutvarkyti ne tik nušliaužusių piliakalnių, bet ir paplautų tiltų, kelių. Savivaldybė neturi tam užtektinai lėšų.

„Šiandien dar turime tris pavojingus tiltus, kurie yra išplauti. Ir labai pavojingai išplauti. Dėl to taip pat kreipėmės į Vyriausybę. Žvyrkeliai visi išplauti, pravažiavimo nebuvo. Pernai į kelių atstatymą sudėjome apie 800 tūkst. eurų savo savivaldybės lėšų“, – teigė meras ir vylėsi sulaukti Vyriausybės pagalbos.

Pernai ekstremali situacija Akmenėje paskelbta liepos pabaigoje per trumpą laiką iškritus daugiau kaip mėnesio normai ir dėl smarkaus vėjo padarytos žalos.

Antradienį ekstremalioji situacija paskelbta ir Kėdainių rajone. Anot savivaldybės pranešimo, to paprašė vietos ūkininkai, nes lietūs sunaikino dalį jų pasėlių.

Tą pačią dieną savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį, paskelbė iš Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.

Ūkininkai, kurių pasėliams pakenkė ilgas lietingas laikotarpis, raginami teikti prašymus nuostoliams įvertinti.

Rokiškio rajone toks sprendimas priimtas rugpjūčio 1 dieną, Kaišiadorių ir Anykščių rajonuose – rugpjūčio 4 dieną.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologijos stočių bei Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis – fiksuojamas Zarasų, Anykščių, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kaišiadorių, Šalčininkų ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse.

Ilgas lietingas laikotarpis fiksuojamas, kai 60 dienų kritulių kiekis yra 2,8 karto arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.