Pagal priimtą nutarimą, Lietuvoje liks du plačios aprėpties, klasikiniai universitetai Vilniuje ir Kaune, o Klaipėdoje ir Šiauliuose bus išlaikyti regionų poreikius atitinkantys ir savo išskirtinumu pasižymintys universitetiniai mokslo centrai. Toks darinys teisiniu lygmeniu dar nėra įtvirtintas, tačiau tiek Šiaulių, tiek Klaipėdos universitetams paliekama galimybė veikti taip pat, kaip ir kitiems autonomiškiems šalies universitetams.

Ir nors antra siūlymo dalimi (citata iš patvirtinto pertvarkos plano: „Išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumu pasižyminčius universitetinio mokslo centrus, kurie gali būti kitų universitetų padaliniai“) sakoma, kad Šiauliai ir Klaipėda gali būti ir kitų universitetų padaliniais, imperatyvo šioje formuluotėje bei situacijoje nebeliko.

Naujas darinys – teisiškai neįtvirtintas

Seimo narių balsavimu (iš 114 Seimo narių 77 pasisakė „už“, 6 nepritarė ir 31 susilaikė) nutarta, kad įgyvendinus aukštųjų mokyklų reformą Šiauliuose veiks universitetinis mokslo centras, kuris gali būti ir kito universiteto padalinys. Vis tik patvirtintoje aukštojo mokslo tinklo reformoje diskusijų kelia naujai pasiūlyta universitetinio mokslo centro sąvoka, kuri tiek šalies, tiek tarptautiniu mastu teisiškai dar nėra įtvirtinta.

Tačiau šiandien aišku viena – galimybė regioniniams universitetams išsaugoti savarankišką juridinį statusą palikta.

„Remiantis Didžiosios universitetų chartijos ir Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo nutarimais, šalyje šiandien gali veikti klasikiniai plačios aprėpties universitetai ir mažieji specializuoti regioniniai universitetai. O štai tokio darinio kaip universitetinis mokslo centras mūsų teisinėje sistemoje įstatymiškai apibrėžto, patvirtinto ir įregistruoto kol kas nėra. Koks tai bus darinys – savarankiškas, išskirtinumu pasižymintis regiono universitetas, ar kito universiteto padalinys – teisiškai nuspręs Seimas ir universitetų bendruomenės. Tačiau šiandien aišku viena – galimybė regioniniams universitetams išsaugoti savarankišką juridinį statusą palikta“, – kalbėjo Saulius Valasevičius, Šiaulių universiteto juristas.

Vyriausybei pasiūlyta iki šių metų gruodžio 1 d. parengti aukštųjų mokyklų reformos plano įgyvendinimo priemones ir kitus teisės aktus. Taip pat numatoma, jog iki to laiko bus teisiškai apibrėžta ir universitetinio mokslo centro sąvoka. Iki 2017 m. gruodžio 1 d. savo tolesnės veiklos ir pokyčių planus turi pateikti ir patys universitetai.

„Tik Seimas gali teisiškai nuspręsti ir aiškiai apibrėžti, koks institucinis darinys bus grindžiamas universitetinio mokslo centro sąvoka. Tuo tarpu mūsų, kaip universiteto bendruomenių, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos užduotis – diskutuoti ir teikti savo pasiūlymus“, – sakė Šiaulių universiteto tarybos pirmininkas Rimvydas Vaštakas.

Regioninio universiteto misijos nekeičia

Pasak R. Vaštako, šalies universitetų ir regionų bendruomenių sutelktos jėgos siekiant išsaugoti aukštųjų mokyklų autonomiją jau yra didžiulis laimėjimas. O štai Seimo narių priimtas sprendimas aiškiai nurodo, jog ir Šiauliams, ir Klaipėdai yra palikta galimybė regionuose išlaikyti savarankiškus universitetus.

„Tol, kol universitetiniai mokslo centrai bus įsteigti, galioja tie patys universitetai, kokie jie buvo ir yra. Jiems negali būti daromas joks spaudimas ar bandymai sužlugdyti, – sakė R. Vaštakas. – Universitetinis mokslo centras, mano supratimu, galėtų būti tas pats, kas ir savarankiškas, regiono poreikius atliepiantis universitetas. Kitaip tariant, Šiaulių universitetinis mokslo centras, kuris ir veikia Šiauliuose, o ne yra centras Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. O kaip juos pavadinsime – universitetais ar mokslo centrais, manau, esmės nekeičia.

Kaip teigia vienintelio universiteto Šiaurės Lietuvoje atstovas, Šiauliuose numatomas įsteigti universitetinis mokslo centras ir toliau formuos vietinį elitą, atlieps vietinio regiono interesus, ruošdamas aukštos kvalifikacijos specialistus ir tokiu būdu stiprindamas krašto bei šalies kultūrinį, ekonominį ir socialinį gyvenimą. Universitetiniai mokslo centrai taip pat galėtų užtikrinti glaudesnį regionų bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, vykdyti bendras studijų programas, dalytis akademiniais ištekliais, t. y. vykdyti dėstytojų bei studentų mainus ir pan.