„Po Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdžio užsukau pas Salomėją Nėrį. Pasakiau, kad Šiaulių mieste jos vardo gatvės nekeisime. Nes Šiauliai. Čia yra truputį kitaip“, – antradienį feisbuke rašė A. Visockas.

„Visus kviečiu aplankyti Šiaulių miestą ir surasti trumputę Salomėjos Nėries gatvę. Gal ir kokį trumpą eilėraštuką tuo pačiu? Jie gražūs“, – pridūrė jis.

Iki šiol Desovietizacijos komisija yra priėmusi rekomendacijas, o Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius – sprendimus, jog tose savivaldybėse, kurios nėra istoriškai susijusios su poete, S. Nėries gatvės, kiti viešieji pavadinimai turi būti pakeisti.

Vis tik tokį sprendimą tiek komisija, tiek centras gali priimti tik tuomet, kai sulaukia ir išnagrinėja konkrečios savivaldybės kreipimąsi. Šiauliai į centrą dėl S. Nėries gatvės nesikreipė, tad sprendimas dėl jos ir nėra priimtas.

Desovietizacijos komisija yra konstatavusi, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją.

Poetė drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė ji vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis prieš kelias savaites kritikavo Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti S. Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės.

Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.