Teigiama, kad dėl pavojų paukščiams jau sureagavo į darbo grupę susibūrusios miesto savivaldybė, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), Aplinkos bei Energetikos ministerijos.

Lėšų elektros įrenginių izoliacijai žada skirti savivaldybė

Pasak Šiaulių mero Artūro Visocko, po pasklidusios informacijos apie įvykį, buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo įtraukta ESO bei Aplinkos ministerija, o ketvirtadienį įvyko pirmasis jos pasitarimas.

„Pasitarimo pasekmė, kad jau imsimės greituoju laiku darbų ir tie stulpai bus izoliuoti, ir apuokams problemų nebebus“, – BNS ketvirtadienį tvirtino meras.

ESO atstovė Rasa Juodkienė BNS teigė, jog posėdyje buvo sutarta, kaip izoliuoti tiek elektros stulpų atramas, tiek laidus, kad ant jų nutūpę paukščiai nebepatirtų elektros iškrovos. Jos teigimu, visa tai tikimasi įgyvendinti kuo greičiau.

„Kartu su ponu Petru Adeikiu (Ekosistemų apsaugos centro vadovu – BNS), kadangi jis puikiai žino trajektorijas, kur paukščiai tie skrenda, jau kitą savaitę apžiūrėsime tas atramas, linijas, kuriose tie paukščiai skraido ir medžioja. Jos bus visos sužymėtos, užsakytos medžiagos ir įgyvendinti sutarti sprendimai“, – teigė R. Juodkienė.

Anot ESO atstovės, dėl to bendradarbiaujama tiek su Aplinkos, tiek su Energetikos ministerijomis, taip pat kalbamasi su aplinkosaugininkais bei ornitologais.

„Telkiame tokias bendras pajėgas, kad būtų tie sprendimai surasti, dėl jų sutarta ir būtų nuspręsta, ką darysime ne tik Šiauliuose – tiek mieste, tiek rajono ribose – tačiau ir kitose Lietuvos vietose“, – pažymėjo ji.

Meras A. Visockas sakė, jog situacijai Šiaulių mieste išspręsti savivaldybė planuoja skirti nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.

„Kadangi apuokas tupiasi ant stulpo, o ne ant laidų, tai apsaugant visiškai nedidelį plotą, būtent ties stulpu, o tai nėra brangu, galima išgelbėti šitų paukščių populiaciją, turint omeny, kad jie paprastai nuo buveinės daug neskraido, jų toks gyvenimo būdas. Čia nėra brangu ta apsauga, kuri dedasi ant stulpo. Kabelizuoti yra brangu“, – teigė meras.

Aplinkos ministerijai – peticija

A. Visockas taip pat teigė pasitarime pasiūlęs paprašyti 1 mlrd. eurų paramos iš 2028–2034 metų Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos, elektros tinklų požeminiam kabeliavimui paukščiams pavojingiausiose vietose.

„Kabelizavimui pinigų turėtų atsirasti jau iš būsimos perspektyvos, jeigu atsiras nors vienas žmogus, kuris imsis to klausimo“, – teigė A. Visockas.

Prieš pora dienų taip pat buvo pateikta Aplinkos ministerijai adresuota peticija, reikalaujanti per 30 dienų įdiegti minimalų paukščių apsaugos Šiaulių pietinėje dalyje esančiose elektros linijose paketą – geriau izoliuoti laidus, sudėti alternatyvias tupėjimo atramas virš fazių ir linijų žymeklių, o to nesilaikant – apskaičiuoti žąlą aplinkai ir ją atlyginti.

Ketvirtadienio pavakarę šią peticiją buvo pasirašę beveik 5 tūkst. žmonių.

„Bus teisinis reikalo įvertinimas, jau iš pačių peticijų, portalo. Tai irgi yra gera žinia. Ir ilgainiui, tai bus instrumentai (...). Kad šitą klausimą pamatytų aplinkos ministras, ministras pirmininkas ir labai aiškiai parodytų Europos Komisijai, jog sekančioje finansinėje perspektyvoje mes norėtumėme susitvarkyti laidus“ – teigė A. Visockas.

Apuoko elgsena yra tokia, kad jis turi atsitūpti kažkur aukščiau, sekti aplinką, stebėti ją, pamatyti grobį ir tada atakuoti jį.

Mieste apuokai apsigyveno dėl balandžių gausos

Nevyriausybinės organizacijos Ekosistemų apsaugos centro vadovas P. Adeikis BNS sakė, jog didieji apuokai yra dideli paukščiai ir neapsaugoti laidai ant atramų jiems yra mirtinai pavojingi.

„Apuoko elgsena yra tokia, kad jis turi atsitūpti kažkur aukščiau, sekti aplinką, stebėti ją, pamatyti grobį ir tada atakuoti jį. (...) Atsitūpus ant stulpo virš jo eina 15 centimetrų atviras laidas. Jie kai paliečia vienu metu stulpą ir laidą, juos užmuša“, – sakė organizacijos vadovas.

Jis pasakojo, jog šie didieji apuokai išleisti į laisvę apsigyveno mieste ir čia adaptavuso dėl geresnių gyvenimo sąlygų, lengvesnės medžioklės visais metų laikais.

„Patelė gyveno pievoje vasarą, tačiau rudenį grobis pasitraukė – išskrido pempės, tilvikiniai, kirai, rudagalviai. Tai jie praskrisdami pro miestą, pamatė, kad ten pilna balandžių ir jie apsistojo žiemai dėl didelio grobio. Tada, aišku, adaptavosi, priprato prie to miesto šurmulio ir nebeišskrido iš jo (...). Pietinis rajonas – jis tiesiog žalias, ten pilna medžių, ten pilna paukščių: keršulių, kuosų, kovų, visokių kitų paukščių, neskaitant to, kad graužikų pilna“, – pasakojo P. Adeikis.

Anot jo, apuokas yra teritorinis, miško pakraščio paukštis, paauginęs iki tam tikro amžiaus jauniklius juos stumia iš savo teritorijos.

Ekosistemų apsaugos centro vadovas, pažymėjo, jog visa tai išsiaiškinti padėjo jų organizacijos prie paukščių prijungti siųstuvai, stipriai padeda ir dažnesnis jų duomenų nuskaitymas.

„Šiaulių variante, kadangi jie perėjo balkone, tai aš paprašiau leidimo uždėti (siųstuvus – BNS) būtent šitiems paukščiukams ir pažiūrėti, kaip natūraliai sklinda ta populiacija. Tai nėra paleidžiami į laisvę dirbtiniu būdu išveisti paukščiai – tai laisvėje išperėti (...). Nei vienam kitam laisvėje išperėtam apuokiukui nėra uždėtas siųstuvas. Kai mes laisvėje išperėtiems paukščiukams uždėjom siųstuvus, mes gavom šitokius duomenis ir atskleidėme tikrąjį realų vaizdą, kas atsitinka su didžiaisiais apuokais, kurie išskrenda į mūsų gamtą. Juos užmuša“, – sakė P. Adeikis.

Išleidžiamiems paukščiams organizacija siųstuvus prisega nuo 2010 metų.

Anksčiau nevyriausybinė organizacija Ekosistemų apsaugos centras buvo suteikusi gyventojams savo puslapyje galimybę stebėti Šiaulių daugiabučio pastogėje apuokų išperėtus tris jauniklius ir jų kasdienę brandą.