Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė tai numatančioms Švietimo įstatymo pataisoms, kurias pateikė opozicinės Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoja Ligita Girskienė.

Taip pat pritarimo sulaukė  ir kitos opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narės Daivos Ulbinaitės Seimui pristatytas projektas.

Pasiūlytus galimus išmaniųjų įrenginių draudimo mokyklose būdus svarstys Švietimo ir mokslo komitetas. Tikimasi, kad gegužės 13 d. į Seimo plenarinę salę atkeliaus jau vienas bendras apjungtas Švietimo įstatymo pataisų projektas.

Šiek tiek skirtingus projektus pateikusios parlamentarės L. Girskienė ir D. Ulbinaitė reiškė susirūpinimą dėl vaikų, kurie mokyklose naudojasi mobiliaisiais telefonais, emocinės sveikatos, socialinių įgūdžių ir ugdymo kokybės. Įstatymo pataisų autorės akcentavo didžiules vaikų priklausomybes nuo išmaniųjų įrenginių.

„Rekomendacinio pobūdžio reglamentavimas problemos jau neišspręs“, – mano L. Girskienė.

Jos duomenimis, mokyklos, kurios jau ryžosi uždrausti naudoti asmeninius išmaniuosius įrenginius, tokio sprendimo nesigaili.

„Nesinori mūsų šalyje kolekcionuoti draudimų, bet čia tas atvejis, kai pasiekėme raudoną ribą“, – pristatydama konservatorių projektą sakė D. Ulbinaitė.

Tikslas – vienas,  formuluotės – skirtingos

Visgi parlamentarių pateiktų įstatymų pataisų formuluotės šiek tiek skiriasi. L. Girskienė siūlo, kad telefonų ir planšetinių kompiuterių naudojimas mokykloje ne ugdymo tikslu būtų draudžiamas, išskyrus išimtinius atvejus. Jie būtų nustatyti mokyklų Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo tvarkoje. Šią tvarką, įvertinę mokyklos tarybos pasiūlymus, tvirtintų ugdymo įstaigų vadovai.

L. Girskienė taip pat siūlo nekontroliuojamą informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimą švietimo įstaigoje pripažinti žalingu mokiniams veiksniu.

Tuo metu Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai siūlo griežtesnį ribojimą taikyti 1–10 klasių mokiniams.

Jų projektas numato 1–10 klasių mokiniams pamokų ir pertraukų metu neleisti naudotis asmeniniais mobiliaisiais telefonais, planšetėmis, išmaniaisiais laikrodžiais ir kitais įrenginiais, išskyrus specialius atvejus, kuriuos nustatytų Švietimo mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

11–12 klasių mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų, planšečių, išmaniųjų ir kitų įrenginių naudojimas, anot projekto, gali būti ribojamas, jei tokią tvarką nustato mokyklos vadovas, vadovaudamasis ŠMSM parengtomis rekomendacijomis.

Švietimo įstatymų pataisų autoriai tvirtina, kad mokiniai galėtų atsinešti į mokyklą mobiliuosius telefonus, tačiau jiems laikyti turėtų būti numatytos specialios vietos.

Siūlė spręsti problemą susitarimais, o ne draudimais

Projektams oponavę politikai  pripažino, kad problema yra rimta, tačiau siūlė ją spręsti susitarimais su mokyklų bendruomene, o ne draudimais.

„Turėtume  ne prievartą kažką daryti, o susitarti, nes tik susitarimu galima pasiekti pačių geriausių rezultatų“, – sakė socialdemokratė Jūratė Zailskienė.

Liberalės Editos Rudelienės nuomone, būtų žymiai efektyviau sutarti,  o ne „nuleisti“ draudimą įstatymu.

Seimo salėje nuskambėjo ir kitų originalių problemos sprendimo receptų. Seimo narys Vitalijus Šeršniovas atkreipė dėmesį į tai, kad mokyklose galima panaudoti technologijas, kurios „gesina“ mobilųjį ryšį.

Originalią idėją turėjo ir socialdemokratas Antanas Nedzinskas, pasiūlęs svarstyti, ar nereikėtų  Seimo nariams plenarinėje salėje  uždrausti naudotis mobiliaisiais telefonais, o po to šią tvarką pasiūlyti mokykloms.

Šiuo metu Švietimo įstatyme nėra įtvirtintas draudimas švietimo įstaigose naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis ne ugdymo tikslu. Todėl mokyklų administracijos laisvai sprendžia dėl tokio ribojimo būtinumo.

Kaip ELTA jau skelbė, kilus diskusijoms dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigia, kad artimiausiu metu ministerija sudarys darbo grupę šiam klausimui spręsti.  Pasak jos, ši darbo grupė turės parengti rekomendacinį dokumentą, kuris galėtų įsigalioti jau kitais mokslo metais.