Signatarų rentų mokėjimą iš Seimo kanceliarijos siūloma perduoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ("Sodrai").

Tai numatančiam įstatymo pataisos projektui antradienį po pateikimo pritarė Seimas. Už jį balsavo 40 parlamentarų, prieš buvo septyni, susilaikė 13. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas siūlo nustatyti, kad valstybinę signataro rentą, valstybinę signataro našlių ir našlaičių rentą mokėtų nebe Seimo kanceliarija, kaip dabar, o "Sodra".

Jo teigimu, dabartinė tvarka kelia parlamento kanceliarijai nepatogumų, nes ji neturi teisės prisijungusi prie "Sodros" informacinių sistemų gauti duomenis apie rentų gavėjų draudžiamąsias pajamas – dėl šios informacijos turi kiekvieną kartą kreiptis raštu, todėl sprendimai dėl rentų skyrimo priimami pavėluotai.

Be to, Seimo kanceliarijai socialinių išmokų mokėjimo funkcija nėra būdinga. Tuo metu "Sodra" yra atsakinga ne tik už socialinio draudimo išmokas, bet ir už visas valstybines pensijas, rentas bei šalpos pensijas.

A.Sysas tvirtino, kad šį pasiūlymą palaiko ir signatarai, tačiau Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė jau sulaukusi jų nepritarimo skambučių.

Pagal įstatymą, valstybinę signataro rentą taip pat turi teisę gauti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, 1990 metų kovo 11-14 dienomis vykdę svarbią valstybinę užduotį Maskvoje. Ji mokama tiems signatarams, kurie neturi draudžiamųjų pajamų.

Valstybinės rentos dydis yra 50 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Per krizę šis dydis buvo sumažintas ir dar neatstatytas.