Neturi kelti rizikos

Gaisrų, susijusių su šildymo sistemomis, skaičius kasmet šiek tiek mažėja, tačiau rizika niekada nebūna lygi nuliui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, iki šių metų lapkričio pabaigos, užfiksuoti beveik 2 tūkst. gaisrų, susijusių su šildymo sistemomis, o tai 14,9 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį 2023 m. Tačiau žmonės vis dar žūsta gaisruose.

Situaciją komentuoja Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Irma Meškauskaitė:

– Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų ir būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Per penkerius metus lapkričio–gruodžio mėnesiais gaisruose žuvo 112 žmonių, t. y. vidutiniškai po 11 gyventojų per mėnesį.

Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų pasirūpinti savo būsto saugumu ir šildymo sezono metu su ugnimi ir šildymo įrenginiais elgtis ypač atsargiai. Būtina reguliariai prižiūrėti šildymo sistemas, valyti dūmtraukius, atkreipti dėmesį į elektros instaliacijos būklę ir įsirengti dūmų detektorius, kurie anksti pajunta gaisrą ir padeda užtikrinti gyventojų saugumą.

Svarbus įrenginys

Kalbant apie gaisrinę saugą, svarbu ne tik tinkama šildymo sistemų priežiūra, bet ir papildomos saugumo priemonės. Tai dūmų detektoriai, kuriuos privaloma turėti kiekvienuose namuose. Tačiau jie gali būti naudojami ne tik pavieniui, bet ir integruojami į jau egzistuojančias namų apsaugos sistemas.

Apie tokių integruotų sistemų privalumus pasakoja „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius:

– Gaisras – tai daugiausia žalos padaranti nelaimė. Tad į jo prevenciją reikia žiūrėti rimtai, o ypač – šildymo sezono metu. Tam reikia naudoti dūmų detektorius, kurie aptinka kylančius dūmus, ir anglies monoksido (CO) detektorius, kurie skirti aptikti nuodingas bespalves ir bekvapes anglies monoksido dujas, joms per daug dar neišplitus. Tiek dūmų, tiek CO detektoriai įspėja gyventojus garsiniu signalu. Kuo anksčiau aptinkamas gaisras, tuo daugiau laiko gyventojai turi atitinkamai sureaguoti arba evakuotis. Vadinasi, ankstyvas įspėjimas gali padėti apsaugoti gyventojus ir jų turtą nuo didesnės žalos, o tai ypač svarbu naktį.

Norintys pažangesnių sprendimų gaisro išplitimo prevencijai, savo namuose gali įrengti namų apsaugos sistemą su kombinuotais priešgaisriniais davikliais. Taip signalizacijos sistema su perimetro ir patalpų judesio jutikliais, vaizdo kameromis apsaugos ne tik nuo vagišių, bet ir įspės apie kylantį gaisro pavojų keliomis skirtingomis priemonėmis.

„Pažangi priešgaisrinė sistema gali aptikti dūmus, karštį ir CO vienu metu, todėl papildomai diegiami ir šilumos detektoriai, kurie fiksuoja netikėtai pakilusią temperatūrą patalpose ir įspėja gyventojus. Pavyzdžiui, jei elektrinis radiatorius smarkiai perkaistų, dūmų detektorius apie tai neįspės, nes dūmai dar nesusidarytų. Tačiau šilumos jutiklis į tai sureaguos ir atitinkamai įspės gyventojus.

Maksimaliam saugumui užtikrinti tokios priešgaisrinės sistemos turėtų būti prijungtos prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro. Taip gyventojai galės būti ramūs dėl savo turto saugumo net ir tada, kai yra išvykę, nes signalas apie kylantį gaisrą saugos tarnybai bus perduotas automatiškai. Tokiu atveju nedelsiant siunčiamas greitojo reagavimo ekipažas, kuris, esant poreikiui, taip pat informuoja kitas tarnybas, kad turtas būtų kuo greičiau apsaugotas, o gaisras neišplistų“, – paaiškina D. Pocius.

Skaudžios pasekmės

Viena iš dažniausių gaisrų šaltuoju metų laiku priežasčių – netinkama šildymo sistemų priežiūra ir eksploatacija.

Šias namų šeimininkų klaidas komentuoja Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Irma Meškauskaitė:

– Netinkama priežiūra – tai per retai valomi kaminai, dūmtraukiai ar atliekama nepakankama šildymo įrenginių patikra. Gaisro ar apsinuodijimo smalkėmis riziką didina ir netinkamo kuro naudojimas, kai deginamos šlapios malkos ar, dar blogiau, įvairios atliekos. Taip pat ir perkaitinimas, kai šildymo įrenginiai naudojami intensyviau nei leidžia gamintojo rekomendacijos.

Visų šių klaidų galima išvengti atliekant reguliarią priežiūrą, patikrą ir naudojant tinkamą kurą. Įrengiant šildymo įrenginius, būtina išlaikyti bent minimalius atstumus iki degių medžiagų. Draudžiama laikyti kurą arčiau kaip 1 m atstumu iki pakuros. Taip pat draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų.

Specialistė taip pat atkreipia dėmesį ir į elektrinį šildymą. Nors šio atveju kuras nenaudojamas ir nėra tiesioginės liepsnos, tai nereiškia, kad negali kilti gaisro pavojus. Elektrinio šildymo įrenginiai ir elektros instaliacija namuose turi būti tvarkingi, be pažeidimų, o įvairius gedimus būtina šalinti nedelsiant.

„Gaisrinės saugos reikalavimai yra aktualūs visoms šildymo sistemoms, nepriklausomai nuo naudojamo kuro rūšies. Skirtingos šildymo sistemos turi specifinių gaisro rizikos veiksnių, todėl būtina atsižvelgti į kiekvienos sistemos ypatybes. Patariame ne tik įsirengti autonominius dūmų detektorius, bet ir turėti gesintuvą, kad galėtumėte greitai reaguoti į galimas avarines situacijas“, – papildo I. Meškauskaitė.