Dienos rūpestis

Šilumos centrų priežiūra

Gyventojams kyla klausimų, kam reikalingos šilumos centrus eksploatuojančios įmonės? Ar jos duoda naudos žmonėms? Dideli mokesčiai už patalpų šildymą ne visada atitinka paslaugos kokybę. Už ką atsako centrus eksploatuojančios įmonės? Ar gerai, kad jų yra daug? Atsako Klaipėdos miesto savivaldybės Butų ir energetikos skyriaus vedėjas Arūnas Smaguris:

- Visi pastatai turi savo šilumos įrenginių mazgus. Juos prižiūrėti, eksploatuoti gali tik žmonės, organizacijos, turinčios specialų pasirengimą, gavę licencijas, sertifikatus, kuriuos tvirtina Valstybinė energetikos priežiūros inspekcija. Šilumos centrai dabar yra modernesni, ten automatika, elektronika - jau nebepakanka santechniko su vienu santechniniu raktu.

Galima pasirinkti šilumos centrą eksploatuojančią organizaciją. Ką rinktis – nuspręsti turi tie, kas namą eksploatuoja: namų valda ar gyvenamojo namo bendrija. Šilumos centrų priežiūrą reglamentuoja Šilumos įstatymas, įsigaliojęs praėjusių metų vasarą. Iki šiol dar nėra visų poįstatyminių aktų, kurių turi būti daugiau kaip dvidešimt. Todėl gali kilti kitokių klausimų, į kuriuos šiandieną dar negalime duoti išsamaus atsakymo. Kokia nauda žmonėms iš šilumos centrus eksploatuojančių organizacijų? Visų pirma – garantija, kad jų namas visada laiku bus parengtas šildymo sezonui ir kad per visą sezoną šiluma nenutrūks (išskyrus retai pasitaikančius avarinius atvejus). Tai ir galimybė kreiptis, išsiaiškinti visus su šilumos ūkiu susijusius klausimus. Žinoma, šilumos ūkio priežiūros įmonių išlaikymas kainuoja, nes išlaikomas atitinkamas ir darbo vietų skaičius. Vis dėlto didžioji dalis šilumos centrų (mazgų) yra seni, nemodernizuoti, neautomatizuoti. Jų atnaujinimo kelias dar ilgas, sudėtingas ir brangus. Dažnu atveju gyventojai finansiškai nepasirengę atnaujinti namo šilumos sistemą, kurią sudaro vamzdynai, radiatoriai, sienų apšiltinimas... Pertvarkyti vien šilumos mazgą dažnai nepakanka, kad būstas būtų pigiai ir pakankamai šildomas. Tačiau šilumos mazgas paprastai būna svarbiausias dalykas, kurį būtina name atnaujinti. Šiuo metu tik apie 7 procentus namų valdoms priklausančių gyvenamųjų namų turi atnaujintus šilumos mazgus. Namų bendrijos – apie 20 procentų. Iš dalies atnaujinta (įrengti nauji šilumokaičiai) namų valdų eksploatuojamuose pastatuose – apie 33 procentus. Vadinasi, du trečdaliai gyvenamųjų namų turi pasenusią šilumos mazgų įrangą. Kuo senesnė, tuo daugiau ji reikalauja priežiūros.

Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Viktoras Alekna pripažįsta, kad šilumos mazgų (atskirų namų) ir šilumos centrų (namų grupės) būklė mūsų turimomis sąlygomis yra nebloga. O iš esmės jie atitinka bendrą gyvenamųjų namų būklę: susidėvėję, nemodernūs, nebeatitinkantys šiandieninių reikalavimų. Galimybė juos atnaujinti priklauso nuo... gyventojų kišenės. Kad yra daug šilumos mazgus eksploatuojančių organizacijų, V. Alekna vertina teigiamai. Pasak jo, monopolija neskatina veikti ir siekti pažangos.