Nemažai kalbų, o darbų – jokių. Daug apie reformas šilumos ūkyje kalbėję valdantieji nuleidžia rankas, nes ką nors keisti – per vėlu. Tad tramdyti šilumininkus teks jau kitam Seimui.

Pažadai liejosi laisvai

„Mūsų laukia dar vienas svarbus uždavinys iki Seimo rinkimų – esminė šilumos ūkio reforma. Mes tikrai einame į tai ir pavasario sesijai Seime einant į pabaigą svarstysime esmines pataisas, kurios keistų tą situaciją“, – taip šių metų gegužės pabaigoje skelbė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Tačiau ministro kalbos taip ir liko kalbomis. Energetikos ministerija lig šiol visuomenei nei pateikė įstatymo projektą, nei apie jį diskutavo. Negana to, tiek ministras, tiek pats premjeras Andrius Kubilius apie šilumos ūkio reformą nebekalba.

Regis, planai reformuoti šilumos ūkį dedami į stalčių. Apie tai dienraščiui užsiminė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma.

„Aš ir dar keli frakcijos nariai turėjome galimybę uždarame susitikime prieš kurį laiką išklausyti preliminarią informaciją apie tą įstatymo projektą. Detalių nenoriu atskleisti, tačiau dėl kai kurių nuostatų išreiškiau gan skeptišką požiūrį. Esminių pakeitimų šioje srityje dabar nereiktų projektuoti – tam jau nėra laiko“, – vakar aiškino J.Razma.

Imsis kitas Seimas?

Kad šis Seimas dar galėtų imtis ir šilumos ūkio pertvarkos, suabejojo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Šis Seimas kelis žingsnelius yra padaręs šilumos ūkio pertvarkoje, bet pagrindinė ir esminė šilumos ūkio pertvarka nėra inicijuota, ir aš abejoju, ar šis Seimas sugebės tai atlikti, – Seime praėjusią savaitę kalbėjo Prezidentė. – Tai būtų greičiausiai jau artimiausia užduotis naujai politinei bandai, naujam Seimui ir naujai Vyriausybei.“

Valdančiųjų atstovas J.Razma sakė, kad pritaria tokiai Prezidentės minčiai. Tačiau pridūrė, kad šis Seimas dar gali svarstyti „vieną kitą svarbią detalę“. Pavyzdžiui, sustiprinti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir panašiai.

Šilumininkai piktinasi

„Tiesiog nesuprantama, kodėl ministras, žiniasklaidoje noriai kalbėjęs apie šilumos ūkio esą laukiančią reformą, su Energetikos ministerijos ruošiamu įstatymo projektu atsisako supažindinti šilumos ūkio rinkos dalyvius. Kodėl reforma ruošiama už akių? Ar ministras kažką nori nuslėpti nuo žmonių, kurie žiemą mokės už šilumą?“ – klausė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.

Energetikos ministras yra užsiminęs, kad šilumos ūkio reformos esmė būtų atskirti šilumos gamybos ir tiekimo veiklas. O LŠTA atstovai tvirtina, kad gamybos ir tiekimo atskyrimas norimo efekto neatneš ir tik pabrangins šilumą gyventojams.

„Paaiškėjo, kad A.Sekmoko kalbos, esą Lietuvoje planuojama šilumos ūkio pertvarka atitinka trečiojo ES energetikos paketo reikalavimus, prasilenkia su tikrove. Tai LŠTA asociacijai patvirtino tarptautinės šilumos tiekėjų asociacijos “Euroheat&Power„ prezidentas Birgeris Lauersenas“, – nurodė A.Janukonis.

Liberalams nepasisekė

Šilumos ūkio reformos šių metų pavasarį bandė imtis Liberalų sąjūdžio atstovai. Jie siūlė, kad šilumos perdavimo veikla, kitaip nei yra dabar, būtų atskirta nuo šilumos gamybos ir tiekimo. Siekiama, kad vartotojai įgytų galimybę šilumą pirkti iš trijų šaltinių – tiesiogiai iš ją gaminančios katilinės, vamzdynus valdančio šilumos perdavėjo arba šilumos tiekėjo.

Tačiau birželį Seime vykęs balsavimas dėl Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlytų Šilumos ūkio įstatymo pataisų žlugo.