Savaitgalį prasidėję Mergelės Marijos Gimimo didieji atlaidai į Šiluvą sutraukė būrius maldininkų, dvasininkų, prekybininkų, elgetų ir kišenvagių.

Šiluvos atlaidai – ne tik religinė šventė. Žmonės iš gatvės prekeivių pirko saldumynus, kryželius, rožinius, aukojo įvairių parapijų bažnyčių remontams, žėrė smulkias monetas elgetoms. Tarp pastarųjų buvo tikrų profesionalų, ne vienus metus matomų visuose šalies atlaiduose. Pasak pareigūnų, netrūko ir kišenvagių.

Iki sekmadienio truksiantys Šiluvos atlaidai sutraukia apie šimtą tūkstančių žmonių iš visos šalies. „Iš Šilutės atvažiavau su kaimynais ir draugais. Išsinuomojome mikroautobusą – taip pigiau“, – aiškino Anatolijus Užpelkis.

Iš Palangos su dukra ir sūnumi atvykęs Robertas skeptiškai vertino vyskupų džiaugsmą, kad baigiama remontuoti aikštė prie miestelio bažnyčios ir nebus gėda čia priimti piligrimų iš Europos. „Ne prabanga svarbiausia, o gyva tradicija. Tuos milijonus buvo galima panaudoti kitur ir viską įrengti kukliau, – mano vyras. – Su mūsų tautos šventėmis, jų dvasia stengiuosi supažindinti ir savo vaikus.“

Vakar Šiluvą pasiekė apie tūkstantis jaunųjų piligrimų, klierikų, tradiciškai atkeliaujančių pėsčiomis nuo Kryžių kalno. Poryt atlaiduose lankysis Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Dominique’as Mamberti. Jis atvyko paminėti Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordato 80-ųjų metinių.

Šiluva šurmuliuoja ne tik per atlaidus. Visus metus čia lankosi piligrimai iš katalikiško pasaulio. „Todėl keli verslininkai čia jau įsigijo nemažai sklypų, matyt, ketina statyti viešbučius, poilsio namus. Kai kurie mūsų, nenorinčiųjų parduoti savo namų, baiminamės ir padegimų“, – neslėpė vienas vietos gyventojas.

Šiluvos šventovė maldininkų lankoma nuo XVI a. Čia 1608 m. apsireiškusi Marija, pakvietusi garbinti savo sūnų. Apsireiškimas Šiluvoje laikomas vienu anksčiausių Marijos pasirodymu Europoje. Nuo XVII a. vidurio savo malonėmis ėmė garsėti ir Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas.