Pereiti į pagrindinį turinį

Šimtas svarbių 2018-ųjų Lietuvos įvykių

2018-12-31 06:24

Baigiantis metams, BNS pateikia šimtą svarbių Lietuvos politikos, visuomenės ir kultūros gyvenimo įvykių 2018-aisiais.

Rugsėjo 22–23 d. Lietuvoje viešėjo popiežius Pranciškus.
Rugsėjo 22–23 d. Lietuvoje viešėjo popiežius Pranciškus. / Vilmanto Raupelio nuotr.

SAUSIS

3 d. į Lietuvą atvyko JAV pramogų ir krepšinio pasaulyje garsi Ballų šeima. Sūnūs rungtyniavo Prienų komandoje, bet dėl nesutarimų su treneriu balandį išvyko iš šalies.

4 d. tūkstantis jaunų gydytojų surengė protesto akciją reikalaudami sparčiau kelti atlyginimus.

5 d. „Lietuvos geležinkeliai“ sumokėjo Europos Komisijos skirtą 28 mln. eurų baudą dėl išardyto ruožo iš Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos į Latviją.

6 d. paskelbta, kad aktorius Donatas Banionis ir dirigentas Saulius Sondeckis buvo įtraukti į KGB agentų sąrašą.

12 d. Seimas nutarė atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos radijo ir televizijos veiklos. Metų pabaigoje parlamentas išvadų nepatvirtino.

12 d. Seimas priėmė seksualiniu priekabiavimu apkaltino parlamentaro Kęstučio Pūko atsistatydinimo prašymą.

12 d. Lietuva uždraudė į šalį atvykti 49-iems Rusijos piliečiams, kurie kaltinami žmogaus teisių pažeidimais ir pinigų plovimu.

13 d. vienuolei, disidentei, sovietmečio politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei įteikta Laisvės premija.

13-14 d. Lietuvoje lankėsi Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė).

VASARIS

1 d. teisėsauga paskelbė, kad nuo gruodžio yra suimti trys Lietuvos piliečiai, įtariami už atlygį šnipinėję Rusijai.

16 d. Lietuva iškilmingai paminėjo valstybės atkūrimo šimtmetį. Šia proga į Vilnių atvyko Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Gruzijos, Islandijos prezidentai, Švedijos kronprincesė ir ES institucijų vadovai.

22 d. paskelbta, kad Lietuvos prašymu Jungtinėse Valstijose suimta buvusi Seimo narė ir buvusi teisėja Neringa Venckienė.

23 d. konservatorių atstovas Tadas Langaitis paskelbė pasitraukiantis iš Seimo.

KOVAS

3 d. mirė operos solistas Virgilijus Noreika.

7 d. teisingumo ministrė Milda Vainiutė jos prašymu atleista iš pareigų.

10 d. prisiekė du nauji Seimo nariai – „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė ir konservatorius Andrius Kupčinskas. Jie pakeitė K. Pūką ir T. Langaitį.

13 d. per apkaltą Seimui neužteko balsų panaikinti Seimo nario Mindaugo Basčio mandatą. Netrukus jis atsistatydino pats.

15 d. šeši tūkstančiai žmonių dalyvavo „Laisvės TV“ organizuotame mitinge prie Seimo, reikšdami nepasitenkinimą balsavimu dėl M. Basčio apkaltos ir valdančiųjų „valstiečių“ veikla.

20 d. LRT generaline direktore išrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Ji pareigose pakeitė Audrių Siaurusevičių.

24 d. įsteigta Lietuvos socialdemokratų darbo partija, jos pirmininku tapo Gediminas Kirkilas.

26 d. Lietuvos žvalgyba viešoje ataskaitoje įspėjo dėl Rusijos bandymų daryti įtaką 2019 metų prezidento rinkimams.

26 d. Lietuva nusprendė išsiųsti tris Rusijos diplomatus ir taip parodyti solidarumą Britanijai dėl buvusio šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimo. Rusija atsakė tuo pačiu.

26 d. nustatęs provokacijos faktą, Apeliacinis teismas išteisino piktnaudžiavimu kaltintą buvusį Valstybinės ligonių kasos vadovą Algį Sasnauską.

27 d. Seimas pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimui Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovu skirti Žydrūną Bartkų.

27 d. „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijoje triumfavo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatyto spektaklio „Lokis“ kūrybinė grupė, kartu su režisieriumi Lukaszu Twarkowskiu (Lukašu Tvarkovskiu) pelniusi keturis apdovanojimus.

29 d. Seimas įpareigojo Biudžeto ir finansų komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų.

BALANDIS

3 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kitų Baltijos šalių lyderiai Vašingtone susitiko su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

12 d. eidamas 84-uosius mirė Kovo 11-osios akto signataras Juozas Karvelis.

15 d. Darbo partijos pirmininku vėl išrinktas Viktoras Uspaskichas.

19 d. prezidentė atmetė advokato Giedriaus Danėliaus kandidatūrą į teisingumo ministrus.

24 d. Afganistane po kelerių metų pertraukos vėl įsikūrė maždaug 30 karių Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų kontingentas.

25 d. sulaukęs kritikos dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių atsistatydino žemės ūkio ministras „valstietis“ Bronius Markauskas.

27 d. Raseinių rajono savivaldybės taryba atleido administracijos direktorių Remigijų Ačą.

28 d. laikraštis „Lietuvos rytas“ paskelbė prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimą elektroniniu paštu su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu.

GEGUŽĖ

4 d. prezidentė į LRT tarybą paskyrė žiniasklaidos verslininką Tomą Balžeką, buvusią valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę, istoriką Norbertą Černiauską ir teisininkę Giedrę Lastauskienę.

8 d. prezidentė paskyrė Giedrių Surplį žemės ūkio ministru.

14 d. Vyriausybės komisija nusprendė, kad sostinės Gedimino kalne aptikti 1863–1864 metų sukilėlių palaikai kitąmet turėtų būtų laidojami Vilniaus Rasų kapinėse.

14 d. prezidentė paskyrė Elviną Jankevičių teisingumo ministru.

15 d. Seimui atsisakius tirti žemės valdymo klausimus, valdančiųjų „valstiečių“ frakciją paliko Povilas Urbšys.

17 d. Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija iš savo gretų pašalino parlamentarą Petrą Gražulį.

23 d. priešais Rusijos ambasadą Vilniuje esantis skveras pavadintas Maskvoje nužudyto Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo vardu.

30 d. Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare.

30 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas gegužę paskelbė, kad „MG Baltic“ verslo grupės veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą pavadino politiniu farsu.

31 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas JAV kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti.

BIRŽELIS

5 d. Seimas patvirtino parlamentinio tyrimo išvadas, kuriose grėsme valstybei pripažintas verslo koncerno „MG Baltic“ veikimas.

7 d. Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą

7 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė Seimui Stambulo konvenciją, jos ratifikavimas iki šiol įšaldytas.

7 d. paskelbta, kad Vilniuje Našlaičių kapinėse rasti su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.

12–15 d. Lietuvoje lankėsi Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama.

12 d. už ryšius su koncernu „MG Baltic“ iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pašalintas Seimo narys Mantas Adomėnas.

13–15 d. Lietuvoje lankėsi Nyderlandų Karalius Willemas-Alexanderis.

19 d. dėl įtarimų korupcija Specialiųjų tyrimų tarnyba sulaikė Panevėžio miesto merą Rytį Mykolą Račkauską, jis nušalintas nuo pareigų.

21 d. Lietuvos iniciatyva devynios Europos Sąjungos šalys sutarė sukurti greitojo reagavimo kibernetines pajėgas.

21 d. Nidoje atidengta skulptūra prancūzų filosofui Jeanui-Paului Sartre'ui (Žanui Poliui Sartrui), įamžinant jo vizitą Lietuvoje 1965 metais.

28 d. Briuselyje pasirašytas susitarimas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa iki 2025 metų.

28 d. Seimas patvirtino mokesčių reformą.

28 d. Seimas įteisino gimdymą namuose.

29 d. paskelbtas nuosprendis penkiamečio Matuko nužudymo byloje. Motinai skirta 16 metų nelaisvės, patėviui – 19 metų.

29 d. Rusija atsisakė išduoti vizas kasmetinės ekspedicijos į lietuvių tremties vietas „Misija Sibiras“ dalyviams.

30 d. Seimas nusprendė, kad nėra pagrindo pradėti apkaltą Seimo nariui Artūrui Skardžiui dėl šeimos ryšių energetikos versle.

LIEPA

4 d. Vyriausybė dėl ūkininkus alinančios stichinės sausros paskelbė ekstremalią situaciją visoje šalyje.

4 d. Kauno teismas buvusiai Nacionalinės žemės tarnybos vadovei Daivai Gineikaitei dėl piktnaudžiavimo siekiant nuslėpti girtumą skyrė 20 tūkst. eurų baudą.

5 d. Kaune iškilmingai atidengta skulptūra „Laisvės karys“.

11 d. Rasų kapinėse Vilniuje perlaidoti iš Jungtinių Valstijų pargabenti Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos ir jo šeimos narių palaikai.

14 d. mirė poetė, prozininkė, dramaturgė, Kovo 11-osios Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė.

26 d. Klaipėdos taryba nusprendė pradėti apkaltą Viačeslavui Titovui dėl melagingų pasisakymų apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Teismui konstatavus priesaikos sulaužymą V. Titovas lapkritį atsisakė mandato.

26 d. archeologai paskelbė radę Didžiosios Vilniaus sinagogos vieną iš svarbiausių dalių – bima vadinamą sakyklą.

27 d. mirė garsus architektas Algimantas Nasvytis.

RUGPJŪTIS

9 d. Vilnius pradėjo daug dėmesio sulaukusią reklamos kampaniją „Europos G taškas“.

23-26 d. Lietuvoje lankėsi Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.

RUGSĖJIS

3 d. Generalinė prokuratūra nutraukė tyrimą dėl galimo seksualinio priekabiavimo Vilniaus dailės akademijoje.

4 d. Vilniaus universiteto profesoriui Virginijui Šikšniui už vadinamųjų genų žirklių atradimą įteikta viena svarbiausių mokslo pasaulyje Kavli premija.

5 d. iš pareigų pasitraukė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas.

14 d. Lietuvoje lankėsi Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

17 d. Vilniuje mirė teatro ir kino aktorė Nijolė Gelžinytė.

17 d. apie kandidatavimą prezidento rinkimuose paskelbė ekonomistas Gitanas Nausėda.

22–23 d. Lietuvoje viešėjo popiežius Pranciškus.

25 d. Seimas nusprendė atlikti naują parlamentinį tyrimą dėl politinės korupcijos buvusių vyriausybių valdymo laikotarpiu.

30 d. Seimo nario rinkimus Zanavykų apygardoje laimėjo konservatorių atstovė Irena Haase.

SPALIS

5–6 d. Vilniuje iškilmingai perlaidotas partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

8 d. Vyriausybė pranešė sunaikinusi Ministrų pasitarimo garso įrašą. Žurnalistai dėl to kreipėsi į teismą.

11 d. Seimas įteisino medicinines kanapes.

15 d. Vilniaus apygardos teismas visiškai išteisino buvusį Lietuvos krepšinio federacijos generalinį sekretorių Mindaugą Balčiūną ir kitus kaltinamuosius vadinamojoje Lietuvos krepšinio federacijos byloje.

18 d. Seimas nusprendė, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo vyks gegužės 12 ir 26 dienomis kartu su prezidento rinkimais.

18 d. Vilniuje atidarytas MO muziejus, laikomas didžiausia privačia investicija į kultūrą atkūrus nepriklausomybę.

20 d. mirė skulptorius Romualdas Kvintas.

25 d. Seime žlugo bandymas per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui atverti kelią į rinkimus.

LAPKRITIS

4 d. konservatorių kandidate prezidento rinkimuose išrinkta Seimo narė Ingrida Šimonytė, ji pirminiuose rinkimuose įveikė diplomatą Vygaudą Ušacką.

6 d. mirė teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis.

12 d. kai kurios mokyklos pradėjo streiką, protestuodamos prieš įvestą etatinį mokytojų apmokėjimą.

20-osios naktį ligoninėje Vilniuje mirė teatro režisierius Eimuntas Nekrošius.

23 d. Vilniaus senamiestyje atidengtas paminklas Nepriklausomybės akto signatarui Jonui Basanavičiui.

24 d. minint Lietuvos kariuomenės šimtmetį Vilniuje surengtas karinis paradas.

28 d. Civilinės aviacijos administracija sustabdė bendrovės „Small Planet Airlines“ licenciją.

GRUODIS

3 d. premjeras Saulius Skvernelis pranešė nusprendęs pakeisti švietimo ir mokslo, kultūros bei aplinkos ministrus.

6 d. Nacionalinės premijos laureatais paskelbti dirigentė Mirga Gražinytė, rašytojai Marius Ivaškevičius ir Vytautas Martinkus, kino operatorius Audrius Kemežys, aktorius Darius Meškauskas, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila.

9 d. šeši tūkstančiai žmonių susirinko į protesto akciją Vilniuje reikalauti sparčiau kelti algas mokytojams.

11 d. Seimas patvirtino 2019 metų biudžetą.

18 d. prezidentė 42 metų literatūrologą, poetą Mindaugą Kvietkauską paskyrė  kultūros ministru.

19 d. teisėsauga pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo Rusijai. Šioje byloje suimtas buvęs Seimo narys Algirdas Paleckis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų