„Manau, kad buvo padaryta komunikacinių ir pristatymo bendruomenei klaidų. Prieš Kalėdas, šventiniu laikotarpiu imtis tokių pranešimų ir tokios informacijos, kuri gali paliesti ne vieną tos teritorijos gyventoją, gyvenantį, ūkininkaujantį ten, turintį sodybas, leidžiantį laisvalaikį. Tam, turbūt, nebuvo pilnai, tinkamai pasiruošta. Galvoju, kad čia ir kariuomenė nesudirbo tinkamai, komunikacinis laukas nebuvo paruoštas“, – Eltai teigė M. Sinkevičius.
„Yra ir regioninė žiniasklaida – buvo galima iš anksto ruošti ir atsakyti žmonėms į klausimus. Tuomet susirinkti tik vėliau, kai dalis tų klausimų jau būtų pilnai atsakyti, kad nereiktų labai plataus diapazono tų klausimų atsakinėti“, – pabrėžė politikas.
Vis tik, socialdemokratas viliasi, kad su gyventojais susitinkantiems krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui, prezidentui Gitanui Nausėdai pavyks įtikinti bendruomenę dėl poligono poreikio.
Galvoju, kad čia ir kariuomenė nesudirbo tinkamai, komunikacinis laukas nebuvo paruoštas.
„Esu įsitikinęs ir žinau, kad tos naujų teritorijų paieškos galimiems poligonams vyko ilgai, tai nebuvo improvizacija. Manau, kad kariuomenė nuosekliai paaiškins, jeigu dar nesugebėjo artikuliuotai paaiškinti, kokių veiksmų ėmėsi, kiek laiko analizavo, kodėl nusprendė, kad būtent čia, o ne kažkur kitur“, – dėstė M. Sinkevičius.
„Džiaugiuosi, kad ir pats ministras, prezidentas imasi iniciatyvos ir vyks kalbėtis su bendruomene. Iš jėgos pozicijos niekas tikrai nenori visuomenės pasipriešinimo, visuomenei reikia atsakyti į klausimus pilnai ir bandyti įtikinti, kad tai yra bendras visos valstybės saugumo reikalas“, – akcentavo jis.
R. Žemaitaitis jau ruošiasi savivaldos rinkimams
Tuo metu vertindamas valdančiojoje koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio kritiką planams steigti Kapčiamiesčio poligoną, M. Sinkevičius svarsto, kad šis politikas tokiu būdu ruošiasi kitais metais vyksiantiems savivaldos rinkimams.
„Man atrodo, kad ponas Žemaitaitis čia jau ruošiasi savivaldos rinkimams. Turbūt jausdamas Kapčiamiesčio gyventojų nuotaikas bando pataikauti ir viskas“, – tikino socialdemokratas.
„Čia nėra kažkoks prasimanymas ar perdėtas noras, manau, kad jis visiškai, absoliučiai pagrįstas. (...) Akivaizdu, kad čia nėra kažkoks pramanytas noras, tai yra būtinybė. Būtų gerai, kad visi valstybės pareigūnai ir politikai, tą suprasdami, nebandytų taip nusipiginti ir manipuliuojant žmonių nuotaikomis bandyti išlošti laikinų taškų savivaldos rinkimuose“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta, R. Žemaitaitis trečiadienį sakė nepritariantis VGT sprendimui steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų rajone.
ELTA primena, kad gruodį VGT priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik, dėl tokio sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas. Tad penktadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) nurodė, kad poligonas būtų padalintas į dvi funkcines dalis. Į visą numatomą teritoriją patenka 90 sodybų – 13 iš jų priklausytų karinio šaudymo zonai, todėl gyventojai būtų iškeldinami. Likusių 77 sodybų savininkai galėtų nuspręst, ar pasilikti, ar išsikelti. Pastaruoju atveju, gyventojų turimą sklypą išpirktų valstybė.
Tam, turbūt, nebuvo pilnai, tinkamai pasiruošta.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas. Apie naujojo poligono poreikį dar kovo pradžioje užsiminė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kuris teigė, kad tinkamiausia vieta būtų Pietų Lietuva.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso devyni kariniai poligonai: Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų, Pagudonės, Šilalės, Tauragės ir Rūdninkų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)