„Pagal žiemos prognozę, paskelbtą dar prieš prasidedant sezonui, šalčio įsiveržimai labiau tikėtini sausio pabaigoje ir vasario pradžioje. Tai būdinga mūsų klimatui, tad tikėkimės, kad žiema dar parodys nagučius“, – pastebi V. Ralienė.

– Kaip sinoptikai vertina sausio pradžią? Kai kurie sako, kad dar tęsiasi ruduo.

– Taip, šiemet žiema nenori ateiti ir pakeisti rudens. O ruduo toks niūrus, užsitęsęs – pirmąją šių metų dieną sutikome su rekordine šiluma. Sausio 1 d. dar nėra buvę taip šilta per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį – temperatūra kilo iki 6 ℃, kai kur beveik iki 9 ℃ šilumos. Ir iki tol buvę temperatūros rekordai pagerinti keliomis dešimtosiomis, o vietomis net iki 1,5 laipsnio. Taigi metus pradėjome neįprastai.

Taigi kol kas orai, nors buvo ir sniego, silpno šaltuko, greičiau priminė lapkričio pabaigą, tačiau tokios šiltos žiemos – jau ketvirtus metus iš eilės. Vis dėlto tikėkimės, kad po šiltesnių žiemų sulauksime ir šaltesnių laikotarpių, nes viskas banguoja. Nesinori tikėti, kad dabar visos žiemos bus šiltos – pavyzdžiui, prieš ketverius metus keturios žiemos iš eilės buvo visiškai žiemiškos.

– Kokie ankstesni rekordai?

– Šilčiausia vakarų Lietuvoje buvo 2007 m., o rytiniuose, centriniuose rajonuose rekordas laikėsi net nuo 1984 m.

– Bet ir šalčių būta rimtų?

– Taip, būta ir šaltų žiemų. Pačios šalčiausios, speiguočiausios žiemos buvo praėjusį tūkstantmetį. Bet jau ir šį tūkstantmetį buvo septynios šaltokos žiemos. Turbūt įsimintiniausia – prieš 15 metų buvusi žiema, kuri visiškai sutapo su kalendoriumi. Lapkričio pabaigoje vidutinė paros temperatūra krito žemiau 0 ℃, susidarė sniego danga, o vasario 28 d. sniegas ištirpo ir temperatūra vėl persivertė į teigiamą pusę – taigi žiema pasižiūrėjo į kalendorių. Bet per 18 metų buvo viena tokia žiema, visos kitos buvo trumpesnės nei trijų mėnesių laikotarpis.

– Matydami, kas pastarosiomis dienomis vyksta Amerikoje ir Kanadoje, juokaujame, kad Kanada pavogė mūsų žiemą.

– Saulė mums šilumos teikia vienodai, tik ši persiskirsto labai nevienodai. Dabar šiltesni orai (šilumos anomalija) keliauja į Pietų Europą ir atkeliauja į Baltijos rytines pakrantes. O šaltieji orai nukeliavo į JAV Atlanto pakrantes, nors Ramiojo vandenyno pakrantėse neįprastai šilta. Taigi ir jie negali skųstis – vienur per daug šalta, kitur per šilta.

– Vis dėlto šiuo metu į Slovakijos kalnus nuvažiavę lietuviai sako, kad ten didžiausias sniegas, vėjas. Be to, ir Europoje siaučia audra. Mūsų tai neužkabins?

– Kadangi audra nukeliavo piečiau, ji šiek tiek padidins vėją pajūryje. Bet rimtai visu savo pajėgumu mūsų neužkabins.

– Bet kitą savaitę šioks toks atšalimas, regis, bus?

– Dabar turimais duomenimis, jau nuo šeštadienio dienos orai turėtų būti sausesni, lietingas laikotarpis turėtų pasibaigti. Sekmadienį gali šiek tiek pasnyguriuoti ir pamažu, jei šalčio ir nebus, ateis bent lengvas šaltukas.

Pirmoje kitos savaitės pusėje naktimis temperatūra kai kur kris iki 3–8 ℃ šalčio. Dienomis taip pat turėtų vyrauti neigiama temperatūra. Prie pat jūros, nuo jos pasisukus vėjui, temperatūra trumpam gali pakilti vienu kitu laipsniu virš 0 ℃. Ir, paskutiniais skaičiavimais, tokie švelniai žiemiški orai turėtų laikytis iki sausio vidurio.

– Iki sausio vidurio ne tiek daug ir liko – kokia savaitė. Paskui vėl atšils?

– Sausio mėnesio vidutinė temperatūra numatoma 2 laipsniais aukštesnė už standartinę klimato normą, kuri yra 3,2 ℃ šalčio. Tad, net jei 2 laipsniais šiltesnė, vis tiek mėnesio temperatūra turėtų būti neigiama, bet ne ekstremaliai šalta.

Nors pagal žiemos prognozę, paskelbtą dar prieš prasidedant sezonui, šalčio įsiveržimai labiau tikėtini sausio pabaigoje ir vasario pradžioje. Tai būdinga mūsų klimatui, tad tikėkimės, kad žiema dar parodys nagučius.

– Kiek teisingi pastebėjimai, kad apskritai žiemos labai sutrumpėjo, bet pailgėjo ruduo ir pavasariai?

– Mūsų klimatologai pastebi, kad iš tikrųjų ruduo sau nukando vieną žiemos mėnesį, o kovas dažnai būna šiltesnis nei įprastai. Taigi žiemai liko mažiau laiko.