Kaip pabrėžia specialistai, didelės dalies šių atliekų perdirbti neįmanoma, todėl milijonai žvakių atsiduria sąvartynuose.

Pasak atliekų tvarkymo bendrovės VSA Paslaugų organizavimo grupės vadovo Lauryno Kazlausko, įmonės aptarnaujamose kapinėse atliekų kiekiai išauga maždaug dešimt kartų, o mažiausiose kaimo kapinaitėse, kuriose šiukšlės išvežamos retai, - net 20 kartų.

„Nors rūšiuojančių atliekas gyventojų daugėja, tačiau kapinaitėse kol kas to nesistengiama daryti. Prašome kapinių administratorių, seniūnų nebūti abejingų ir organizuoti rūšiavimą, tačiau skirtingoms šiukšlėms skirtų konteinerių prie amžinojo poilsio vietų beveik nepamatysite. O juk ten taip pat daug stiklo, plastiko. Pasitaiko, kad konteineriuose atsiduria net antkapiai ar jų detalės, tačiau tam skirtos stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės - kaip ir padangoms ar bamperiams. Gaila, kad žmonės taip neatsakingai elgiasi net šalia laidojimo vietų“, - Eltai sakė L. Kazlauskas.

Kaip sakė VSA Paslaugų organizavimo grupės vadovas, sudėtingiausia situacija yra su „žaliosiomis atliekomis“, kurios galėtų tapti puikiu kompostu, tačiau dažniausiai iškeliauja į sąvartynus.

Bendrai situacija tikrai pagerėtų, jei būtų statomi rūšiavimo konteineriai.

„Dirbtinės gėlės, deja, nėra perdirbamos ir kartu su kitomis mišriomis atliekomis keliauja į sąvartynus. Jos gaminamos iš įvairių medžiagų. Stiklinės žvakidės yra puiki antrinė žaliava, tinkanti kokiai nors kitai gamybai. Bendrai situacija tikrai pagerėtų, jei būtų statomi rūšiavimo konteineriai“, - teigė L. Kazlauskas.

Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos laikinoji direktorė Asta Kuckaitė mano, kad mūsų šalyje nėra atsižvelgiama į paprastesnes mirusiųjų pagerbimo tradicijas, kurios yra kitose šalyse.

„Pas mus galbūt nėra ieškoma alternatyvų, paprastesnių laidojimo tradicijų ir mirusiųjų pagerbimo, nes kitose šalyse yra ir mažiau gėlių, ir mažiau paminklų, ir lygiai taip pat mažiau žvakių. Kapai kartais būna tokie, kad atėjus net nežinai, kur savo žvakę pastatyti. Ekologijos prasme tai - begalės atliekų, kurios nežinia, ar yra perdirbamos. Bet galbūt mūsų vaikai kiek kitaip žiūrės į šias tradicijas“, - Eltai sakė A. Kuckaitė.

Kaip mano A. Kuckaitė, nuo ant kapo padėtų žvakučių kiekio nepriklauso, ar žmogus būna gerbiamas labiau ar mažiau.

Kaip anksčiau rašė ELTA, „Maximos“ duomenimis, rudens laikotarpiu iki Vėlinių vienas pirkėjas vidutiniškai įsigyja apie 10 vienetų žvakių ir joms išleidžia apie 6 eurus, o dirbtinių gėlių pernai spalį buvo nupirkta apie 370 tūkst. vienetų.