Jos teigimu, jau šią savaitę ministerija teikia siūlymą didinti finansavimą vienam studentui, nes, pažymi J. Šiugždinienė, Lietuvoje šis rodiklis yra vienas prasčiausių tarp EBPO narių.  

„Teikiame siūlymą didinti finansavimą vienam studentui. Kaip žinote, šiandien valstybės finansavimas vienam studentui yra vienas mažiausių tarp EBPO valstybių. Mes nuo vidurkio atsiliekame dvigubai“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė J. Šiugždinienė, pažymėdama, kad kartu yra siūloma mažinti krypčių, pagal kurias grupuojamos studijų kainos, skaičių.

Kaip žinote, šiandien valstybės finansavimas vienam studentui yra vienas mažiausių tarp EBPO valstybių. Mes nuo vidurkio atsiliekame dvigubai.

„Mūsų siūlymas yra didinti valstybės finansavimą vienam studentui, taip pat mažinti kainų skirtumus tarp studijų krypčių kainų grupių. Šiandien mes tokias kainų grupes turime net 8. Tie skirtumai tarp studijų grupių ir kainų yra dideli – skiriasi net 9 kartus. Jei pažiūrėsime į EBPO valstybes, ES šalis, matysime, kad tie skirtumai yra žymiai mažesni. Lietuvoje ši problema yra įsisenėjusi, ją reikėjo spręsti seniai. Todėl mes rytoj siūlome atlikti tą sprendimą – mažinant studijų kryptis nuo 8 iki 5“, – teigė J. Šiugždinienė.

„Pats svarbiausias dalykas yra prielaidos studijų kokybei stiprinti. Studijų kokybės mes nesustiprinsime, jei mūsų finansavimas vienam studentui bus vienas mažiausių tarp EBPO šalių“, – pažymėjo ministrė.

Kaip teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, jei bus pritarta siūlomam projektui dėl norminių studijų kainų apskaičiavimo, nuo 2022 iki 2027 metų aukštojo mokslo finansavimui padidinti bus skirta apie 35 mln. eurų. Numatyta didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams, sumažinti didžiulius ir nepagrįstus skirtumus tarp skirtingų studijų kainų bei padidinti finansavimą socialinių mokslų studijoms.