Siūlo, kad norinčios įsivaikinti šeimos turėtų gauti ir savo vaikų sutikimą tam

Parlamentaras parengė ir registravo atitinkamą Civilinio kodekso pataisą.

„Įvaikinimo atveju yra labai svarbu, kad kartu gyvenantys asmenys, įskaitant nepilnamečius vaikus, būtų pasirengę priimti vaiką į šeimą ir tam neprieštarautų, taip pat suprastų įvaikinimo sukeliamas teisines pasekmes“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Pagal projektą, įvaikinant vaiką būtų būtinas asmenų, norinčių įvaikinti, nepilnamečių vaikų, vyresnių nei 16 metų ir gyvenančių kartu, rašytinis sutikimas įvaikinti.

V. Gailiaus teigimu, globos atveju toks sutikimas jau reikalingas, todėl analogiška tvarka turėtų galioti ir įsivaikinant.

Anot politiko, pataisos reikia siekiant užtikrinti, kad įvaikinimas atitiktų įvaikinamo vaiko interesus, ji taip pat suteiktų teisinio aiškumo, sistemiškai bei logiškai suderintų įvaikinimą bei vaiko globą reguliuojančias Civilinio kodekso nuostatas.

Vaiko teisių gynėjai, organizuojantys įvaikinimą Lietuvoje, teigia palankiai vertinantys kiekvieną pokytį, kuris padėtų kartą jau tėvų globos netekusiam vaikui augti saugioje aplinkoje.

„Tad visi už teisės aktų pokyčius ir sistemos tobulinimą atsakingų žmonių siūlymai turi būti tinkamai apsvarstyti ir įvertinti. Ne išimtis ir šis kartas, vertinsime ir analizuosime Seimo nario iniciatyvą“, – komentare BNS sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyr. patarėja Eglė Vainoraitė-Rauktienė.

Anot jos, prieš įvaikinimą kiekviena šeima atsakingai vertinama specialistų, jie įsitikina, ar nėra kliūčių įvaikinti, ištiriamos šeimos gyvenimo sąlygos, būdas, surenkama informacija apie sveikatos būklę ir pateikiama išvada dėl būsimųjų įvaikintojų pasirengimo įvaikinti.

Vaiko teisių gynėja pažymėjo, kad siekiant užtikrinti kuo harmoningesnius santykius šeimoje ir padėti būsimiems įtėviams pasiruošti galimiems iššūkiams, Lietuvoje taikoma speciali įtėvių rengimo programa. Per ją būsimi tėvai išsamiai supažindinami su vaiko raida skirtingais amžiaus tarpsniais, vaiko su negalia auginimo ypatumais, emocinių ryšių kūrimo svarba, siekiant padėti formuotis sveikai ir visavertei vaiko asmenybei.

„Vertinant būsimų įtėvių pasirengimą taip pat bendraujama su šeimos nariais, atsižvelgiama į jų požiūrį, nuostatas vaiko globos ar įvaikinimo atžvilgiu, lūkesčius, nuomonę apie naują šeimos narį, jo priėmimą į šeimą, įsitraukimą, pagalbą ir paramą“, – tvirtino E. Vainoraitė-Rauktienė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2025 metais įvaikinti 49 tėvų globos netekę vaikai. Galimų įvaikinti sąraše buvo daugiau kaip 300 vaikų.