„Jaunuoliai būtų šaukiami iš karto po mokyklos. Baigdamas mokyklą abiturientas turėtų žinoti, kad jį pašauks, jį pašaukia, atitarnauja devynis mėnesius ir tada pagal Mokslo ir studijų įstatymą (MSĮ) jis gauna tam tikrą lengvatą stojant į aukštąją mokyklą. Tai skatins galbūt net savanoriškai tarnauti“, – savo idėją Eltai komentavo A. Žukauskas.

Pasak jo, tokiu atveju ir prieš karinę tarnybą atliekamas sveikatos patikrinimas būtų privalomas dar besimokant mokykloje.

Argumentuodamas šį siūlymą A. Žukauskas pabrėžia, kad tokiu būdu nebūtų trikdomas studijų procesas. Tačiau, pasak jo, studentai vis tiek galėtų rinktis savanoriškai atlikti alternatyvius tarnybos būdus.

„Studijų metu būtų tik savanoriška tarnyba. Tai, kas dabar buvo siūloma privalomai pasirinkti, tai būtų tiesiog palikta savanorišku pagrindu“, – kalbėjo „laisvietis“.

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas tikina, kad apie šią idėją jis jau kalbėjo su krašto apsaugos ministru, viceministru ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Laurynu Kasčiūnu, kurie, anot A. Žukausko, prieštaravimų neišsakė.

Tai skatins galbūt net savanoriškai tarnauti.

„Tokio susitarimo nėra, bet mūsų komitetas tai siūlys. Aš tariausi dėl šių siūlymų ir su krašto apsaugos ministru, viceministru, NSGK pirmininku, jie man didelių prieštaravimų neišsakė“, – tikino jis.

Tokius šaukimo reformos atgarsius patvirtino ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Rimantas Benetis. Pasak jo, praėjusią savaitę vykusiame LURK posėdyje buvo pristatyti tam tikri siūlymai. Nors jis nenorėjo komentuoti jų detaliau, visgi, pabrėžė, kad išklausius pristatymo susidarė įspūdis, kad studentai neturėtų būti šaukiami.

Tuo metu pats L. Kasčiūnas tikina, kad nors idėja skamba „įdomiai“, tai nebūtinai reiškia, kad studentams nereikės atlikti tarnybos studijų metu.

„Man tai pasirodė teigiamai įdomi idėja, bet reikia žiūrėti į detales ir praktinius elementus“, – sakė L. Kasčiūnas.

Ministerija nekeičia pozicijos dėl studentų šaukimo

Savo ruožtu KAM atstovai oficialios pozicijos dėl studentų įtraukimo į karo prievolę kol kas nekeičia. Ministerija taip pat akcentavo, kad dėl krašto saugumo, būtina stiprinti ginkluotąsias pajėgas bei pasirengimą ginkluotai gynybai.

„Karo prievolės įstatymo projekte siūloma naikinti tarnybos atidėjimo išimtį studentams ir sudaryti jiems sąlygas atlikti tarnybą studijų metu“, – atsakyme Eltai savo poziciją dėstė KAM.

Pasak ministerijos, aukštųjų mokyklų studentai turėtų šiuos privalomus pasirinkimus: trijų metų tarnybą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – pavyzdžiui, tiems, kurie norėtų tapti atsargos karininkais, arba trijų metų tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Tokio tipo tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose trunka po 15 savaitgalių per metus, per trijų metus susidaro 45 savaitgaliai.

Praėjusių metų gruodį Seimas po pateikimo pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių ir spartinti aktyviojo kariuomenės rezervo rengimą.

Vienas esminių pakeitimų – galimybė sutrumpinti tarnybos laiką. Kaip ir iki šiol, prievolininkai būtų šaukiami tarnauti devynių mėnesių laikotarpiui. Tačiau numatoma, kad, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio, o atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai galėtų būti kviečiami atlikti trijų mėnesių trukmės tarnybą.

Karo prievolės įstatymo pakeitimų pakete taip pat numatoma, kad tarnybai būtų šaukiami 18–21 metų jaunuoliai – siūloma kviesti 18–19 metų vaikinus atlikti tarnybą iš karto po mokyklos baigimo.

Kitaip nei anksčiau, naujose Karo prievolės įstatymo pataisose nenumatoma galimybė atidėti privalomąją tarnybą – šaukimą gautų ir į aukštąsias mokyklas ar kolegijas stojantieji. Visgi, studentai galėtų pasirinkti, ar atlikti tarnybą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, ar savaitgaliais Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Studentai turėtų galimybę ir stabdyti studijas bei atlikti įprastinę devynių mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą.