„Nėra nieko labai ypatingo. Jei žiūrėtume technologiškai, tai atrodo kaip A4 formato lapas, kuriame yra lentelė. Seniau moksleiviai gaudavo popierinį, tai tas popierius būdavo brangus, kokybiškas, apsaugotas, kad nebūtų paprasta padirbti. Svarbiausia dalis šio atestato yra apačioje, kur turime QR kodą, tiek nuoroda ID dokumento, kur visada galima pasižiūrėti, kad jis tikrai yra registruotas atestatų diplomų registre ir jis yra galiojantis“, – teigė pašnekovas.

– Dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta tradicinio varianto? Abiturientai išsakė savo nuogąstavimus, kad šiemet dėl neatspausdintų brandos atestatų jie net nejautė šventinės nuotaikos ar neturėjo šventės, kuri būdavo po atestatų įteikimo.

– Šventė nebūtinai yra šventė, kai parsineši kažką namo. Išleistuvių šventė vyko mokyklose. Galbūt buvo ir tokių, kurios nedarė šventės. Manau, kad nebuvo ko nuogąstauti. O priežastis, dėl ko taip atsitiko, tai ne vakar viskas pradėjo skaitmenizuotis. Mes atrodome pakankamai stipriai ir Europos, ir pasaulio kontekste. Daugelis dalykų, kurie seniau būdavo popieriniai, dabar yra skaitmeniniai. Elementarus nuotykis, kai koks nors abiturientas pameta atestatą, kaip problema, šiandien išsisprendžia per kelias minutes. Įėjęs skaitmeniniu būdu, gali bet kada atsispausdinti.

– Spragų nebuvo išvengta. Tą pripažino ir ministras. Nors ir buvo konsultuotasi su ne vienu teisininku, bet mūsų abiturientai, iškart išdavus atestatus, negalėjo stoti į užsienio šalis, nes pritrūko anglų kalbos.

– Mes šią savaitę galbūt priartėsim prie 200 mokinių, kuriems reikėjo patvirtinti. Darom prielaidą, kad buvo notarų, kurie tvirtino tą pradinę versiją, nes mums atrodo, kad yra pakankamai žymų, kurios pasako, kad atestatas tikras. Ar abiturientai kažkur nesuspėjo, labai abejočiau. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje stojimo procesas nėra pasibaigęs. Kodėl trikdžių neišvengta? Normalu, kad kiekvienoje naujovėje yra dalykų, kuriuos sunku nuspėti. Ateityje mes galvojame, kad atestatas būtų dvikalbis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Nuo kitų metų galime tikėtis kažko panašaus kaip aukštojoje mokykloje. Nėra dviejų popierių lietuvių ir anglų kalba, viename lape telpa dvi kalbos ir jokių problemų nebėra.

– Tikrai taip.

– Kiek kainuodavo popieriniai atestatai? Ar tai buvo brangus malonumas?

– Apie 27 tūkst. eurų kasmet buvo išleidžiama tam, kad nupirktume tą brangų popierių. Reikėdavo turėti ir daugiau, nes pasitaikydavo ir klaidų, sugadinam, pametam, po to būdavo nurašymo darbai, visa logistika.

Ateityje galime tikėtis, kad vis daugiau popierinių dokumentų persikels į skaitmeninę erdvę.