„Tarptautinių studentų, kurie kiekvienais metais atvyksta į Lietuvą, skaičius po truputį didėja. Todėl ši problema darosi vis aktualesnė. Kol tai netapo nevaldomu reiškiniu, reikėtų pašalinti procedūrų trūkumus“, – Eltai pabrėžė E. Gudzinskaitė.

„Vienos aukštosios mokyklos stengiasi sąžiningai vykdyti studentų atrankas, tačiau kitos užsieniečius studentus mato kaip pasipelnymo šaltinį, kad galėtų parduoti studijų vietas. Kadangi studijų vietos nekainuoja labai brangiai, tai yra auksinė galimybė gauti leidimą gyventi Europos Sąjungos valstybėje“, – pasakojo ji.

Ministerija: problemą girdime

Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė apie problemą tikina žinanti.

„Žinome, kad problema dėl studentų iš trečiųjų šalių egzistuoja“, – trečiadienį vykusiame Seimo švietimo ir mokslo komiteto posėdyje sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Buvome susitikę ir su kolegijų, ir su universitetų vadovais, Migracijos departamentu, Vidaus reikalų ministerija. Jie mano, kad reikėtų imtis tam tikrų užkardymo veiksmų. Šią problemą girdime“, – antrino viceministras Justas Nugaras.

Anot jo, nelegalios imigracijos pavyzdžių kolegijose pasitaiko kur kas daugiau nei universitetuose.

„Kolegijose studentų skaičius yra mažesnis, todėl tradiciškai tokių keistų šalių, keistų studentų ten yra daugiau nei universitetuose, kurie nuo seniau jau yra pradėję reikalingas procedūras ir turi didesnį įdirbį“, – komiteto posėdžio metu pasakojo švietimo viceministras.

Ragina tobulinti studentų registrą

Pasak J. Nugaro, šiuo metu yra svarstomi keli variantai, kaip sumažinti neteisėtai į Lietuvą patekusių trečiųjų šalių studentų skaičių.

„Mes matome kelis scenarijus – arba galėtų atsirasti tarptautiškumo kokybės ženklas, kuris duotų greitesnį vizų tvarkymą toms (švietimo – ELTA) institucijoms, kurios geba tvarkytis, sąžiningai laikosi įstatymų ir procedūrų, arba tai galėtų būti prioritetinės sritys, kurių reikia Lietuvai, su mintimi, kad daugiau studentų čia pasiliks“, – aiškino viceministras.

„Kol kas nė vieno kelio nepasirinkome. Dar gavome prašymą tobulinti studentų registrą tam, kad informacija apie užsieniečius greičiau pasiektų Migracijos departamentą ir jie galėtų operatyviau spręsti tuos klausimus“, – sakė jis.

Užsieniečius studentus mato kaip pasipelnymo šaltinį, kad galėtų parduoti studijų vietas.

Migracijos departamento vadovės teigimu, neatsakingas šio studentų registro pildymas šiuo metu yra vienas iš didžiausių sunkumų.

„Studentų registro patobulinimas padėtų užsiimti kontrole po to, kai jau yra išduotas leidimas gyventi. Šiuo metu registras yra, bet aukštosios mokyklos jį neatsakingai pildo, ne visus reikiamus duomenis suveda, jų neatnaujina. Informacija registre nėra patikima, todėl Migracijos departamentas negali patikimai jais vadovautis“, – tikino E. Gudzinskaitė.

„Matome, kad būna amžinų studentų, kurie atvyksta į labai „minkštas“ studijas, pirmus metus pasimoko, gauna akademinių skolų, lieka antriems metams arba pereina į kitą studijų programą ir vėl studijuoja nuo pirmo kurso. Tada susiranda antrą pusę, susilaukia vaikų ir tokiu būdu lieka Lietuvoje. Vėliau visi piktinasi ant pavežėjų iš trečiųjų šalių, bet didelė jų dalis taip pat yra atvykę studijuoti“, – pasakojo ji.

E. Gudzinskaitės teigimu, norint sustabdyti nelegalią imigraciją, būtina užtikrinti ir studentų atrankų, kurias vykdo aukštosios mokyklos, sąžiningumą.

„Į Lietuvą atvykę studentai turėtų prisidėti prie šalies mokslo kokybės kėlimo. Tačiau, kai mokyklos kuria studijų programas vien tam, kad sukurtų vietas, kurias galėtų pardavinėti trečiųjų šalių piliečiams, yra neteisinga. (...) Reikia imtis priemonių, kad mokyklos atsakingiau atsirinkinėtų studentus, jog būtų galima ramia sąžine išduoti leidimus gyventi visiems studentams, o ne vykdyti patikrinimus, naikinti leidimus arba jų neišduoti“, – apibendrino ji.

Liepos mėnesį Migracijos departamento skelbti duomenys rodo, kad į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai šalyje užsibūna ilgiau. Nurodoma, kad pirmąjį šių metų pusmetį pastebimai išaugo pakeistų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje skaičius.

Didžiausia dalis visų Lietuvoje gyvenančių užsienio valstybių piliečių ir toliau atvyksta dirbti. Kitos pagal gausumą grupės – šeimos nariai, aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir studentai.