Kaunietės mirtis nuo mažai žinomos difterijos dar kartą įrodė, kad būtini visuotini skiepai. Vyriausybė dar 2006 m. tam skyrė pinigų, bet iki šiol vakcinos nuo šios pavojingos ligos nenupirkta.

Pirmieji difterijos požymiai, pasireiškę moteriškei, buvo panašūs į gripo: kaunietė užkimo, beveik iki 39 laipsnių pakilo kūno temperatūra. Artimieji iškvietė greitosios pagalbos medikus. Jie, įtardami laringitą ir anginą, neabejojo, kad ligonei reikalingas stacionarus gydymas. Tačiau moteris važiuoti į ligoninę kategoriškai atsisakė. Kaunietė apsigalvojo tik po dviejų dienų, kai sveikatos būklė jau buvo labai sunki.

Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje moteris praleido vos 2 val. Vidaus ligų skyriaus gydytoja Gytė Damulevičienė labai greitai suprato, kad pacientė serga kažkokia neįprasta liga. Ligonę pradėjo kankinti keistas dusulys, jai buvo sunku įkvėpti. Gydytoja nerizikavo ir persiuntė pacientę į aukščiausio lygio ligoninę – Kauno medicinos universiteto klinikas.
Ten jai buvo diagnozuotas septinis šokas, laringitas, pneumonija, kvėpavimo nepakankamumas. Įtarta ir difterija. Šis medikų spėjimas pasitvirtino, tačiau išsaugoti gyvybės jau nepavyko.

Užkemša kvėpavimo takus

„Ačiū Dievui, nebesergame maru, labai retai pasireiškia tokios sunkios ligos kaip botulizmas, pasiut-ligė, dujinė gangrena, vidurių šiltinė“, – ir džiaugėsi, ir apgailestavo Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė.
Difteriją sukeliančios bakterijos labai klastingos, jos išskiria labai stiprų toksiną. Ant ryklės, tonzilių, gomurio susidaro plėvės, kurios nuslenka į kvėpavimo takus ir juos užkemša. Žmogus uždūsta.
„Nuo ligonio ar bakterijų nešiotojo užsikrečiama oro lašeliniu būdu kalbant, kosint, čiaudint, rečiau – per apkrėstus daiktus. Dažniausiai liga plinta rudenį ir žiemą, užsikrėtus susergama per 2–7 dienas“, – apie seniai pamirštą ar daugeliui iš mūsų net negirdėtą ligą pasakojo Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.

Būtina kas 10 metų

„1995 m. Lietuvoje buvo organizuota masinė gyventojų vakcinacija nuo difterijos. Pas mus susirgimų banga atslūgo, tačiau šalyse kaimynėse – Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje – difterijos protrūkiai dar gana dažni. Jų bet kada galime sulaukti ir mes, nes bendras suaugusiųjų imuniteto lygis šalies mastu siekia tik 76,7 proc. Imunoprofilaktikos priemonės gali garantuoti palankią epideminę situaciją tik tada, jeigu jomis sukuriamas ne mažesnis kaip 95 proc. kolektyvinio imuniteto lygis“, – įspėjo O.Ivanauskienė.
Praėjus 10 metų po masinės gyventojų vakcinacijos vėl būtina skiepyti visus suaugusiuosius nuo difterijos ir stabligės – ši vakcina padeda išvengti abiejų ligų. Pastaroji paskutinį kartą buvo diagnozuota pernai, kai vienas Kauno rajono gyventojas įsipjovė koją.
Vakcinacija už valstybės pinigus numatyta dar 2006 m. „Tam skirta 370 tūkst. litų, tačiau vakcinos iki šiol nenupirkta. Ji pabrango, todėl neaišku, ar šios sumos pakaks visiems šalies gyventojams“, – svarstė docentė A.Mickienė.