Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje daug darbo visada. Tik savaitgaliais, kai nedirba šeimos gydytojai, pacientų čia dar daugiau. Žmonės į skubiosios pagalbos skyrių atvyksta dėl įvairiausių priežasčių.

„Persirišti žaizdą, susileisti planinių vaistų į raumenį ar į veną. Na, tarkime, žmogus sukarščiavo, bet šiaip temperatūrą nusimuša – viskas yra gerai. Galų gale net nebūtinai reikia kažkokių tyrimų, bet reikia nedarbingumo“, – kalbėjo Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos skyriaus koordinatorius Karolis Kilčauskas.

Jei nieko rimto nenutikę, priėmimo skyriuje tenka ilgai laukti, mat gydytojai skubos tvarka apžiūri sunkios būklės žmones. Žinoma, pervargsta ir patys medikai.

Mes kiekvienas turėtumėme suprasti, kad tam tikrų ligų, negalavimo atveju, turėtumėm kreiptis į to lygio specialistą.

„Kaip mes sakome, galima vežti bulvių maišą su kamazu, bet bus neefektyvu. Reikėtų vežti su kiek kitu automobiliu. Tai lygiai tas pats ir medicinoje, mes kiekvienas turėtumėme suprasti, kad tam tikrų ligų, negalavimo atveju, turėtumėm kreiptis į to lygio specialistą“, – šnekėjo Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas.

Tam, kad savaitgaliais nesunkios būklės pacientai neužgriūtų ligoninės, didžiuosiuose miestuose nuo šių metų turėjo atsirasti skubios pagalbos kabinetai. Šiauliuose toks veikė, kol buvo dirbančių medikų iš privataus sektoriaus. Kai ministerija uždraudė dirbti skubios pagalbos medikams – šis kabinetas užvėrė duris.

„Didžiulis iššūkis yra dėl žmogiškųjų išteklių ir jo trūkumo. Patį kabinetą įsteigti nėra sunku, bet sunku yra užtikrinti darbą jame“, – teigė Šiaulių savivaldybės sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė.

Kad skubios pagalbos kabinetas pasiteisino, rodo skaičiai. Į jį per savaitgalį kreipdavosi po 60 ar 100 šiauliečių, tad krūvis ligoninei tikrai sumažėjo. Naudą pajuto ir patys ligoniai, skubios pagalbos kabinete medikai juos apžiūrėdavo greičiau, nei ligoninės priėmime.

„Kuomet atvyksta labai daug pacientų, be abejo, padidėja labai krūvis ir gydytojai diferencijuoja pacientus pagal sunkumą, tokiu atveju, atvykęs su mažesniu skundu jis arba ji gali laukti 2–6 val.“, – aiškino M. Pauliukas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taip nutiko ir praeitą savaitgalį, kai Šiaulių skubiosios pagalbos kabinetas užsidarė.

„Turėjome tą vieną, ir tikiuosi, vienintelį ir paskutinį savaitgalį, kada skubi ambulatorinė pagalba turėjo būti teikiama ligoninės priėmimo skyriuje“, – šnekėjo V. Palčiauskienė.

Poliklinikos ir savivaldybė surėmę pečius, panašu, rado sprendimą. Skubios pagalbos kabinetą vėl atidarys, tik visai kitoje vietoje – Dainų poliklinikoje. Ar jis čia ir liks visam laikui, vėl neaišku. Viskas priklauso nuo šeimos gydytojų.

„Ir taip įprastomis darbo dienomis gydytojai dirba padidintu krūviu dėl darbuotojų trūkumo, juolab kiti ir suserga, ir visų tų situacijų būna – pavaduoja kolegas. Dar kai reikia dirbti ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis – tenka dar didesnis krūvis“, – nurodė V. Palčiauskienė.

Deja, panaši situacija ir su skubiosios pagalbos gydytojais ligoninėje.

„Pagal dabartinius mūsų krūvio paskaičiavimus mes jau šiuo metu dirbame 30 proc. virškrūvį. Reiškia, kad mes samdėme ir ieškome darbuotojų, nes ir pagal dabartinį krūvį mums jų tiesiog trūksta“, – sakė K. Kilčauskas.

Dėl to, kad Sveikatos apsaugos ministerija vis keičia reikalavimus, skubios pagalbos kabinetų steigimas stringa visuose didžiuosiuose miestuose. Nors ir su sunkumais, bet Šiauliai vieninteliai šį kabinetą išvis atidarė.