Slušnio ir rusakalbio vaiko istorija – dėmesio centre: keli dalykai kliūva jau dabar (Papildyta)

Į jautrią situaciją sureagavo ne tik kai kurie ministrai, kiti politikai, bet ir žinomi visuomenės veikėjai, visuomeninkai. Ši istorija įaudrino diskusijas ir tarp kitų tautiečių.

Kai kuriems kliuvo tai, kad medikas galimai nesuteikė pagalbos vaikui ir taip pamynė žmogiškumo principus ir gal net sulaužė mediko priesaiką. Antri akcentavo kitą problemą – kodėl Lietuvoje gyvenantis vaikas nemoka šios kalbos. Tretiems įstrigo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovų neva pernelyg išsamiai paviešinta informacija apie vaiko sveikatos būklę ir gyvenimą bei jo tragedijas.

„Liepą į Santaros klinikas buvo atlydėtas rusakalbis paauglys, išgyvenantis psichologinę krizę. Jam reikėjo vieno – pagalbos. Tačiau šis vizitas virto skundais, ginčais dėl kalbos ir dėl to, kas meluoja. Kas iš tikrųjų nutiko, turi išsiaiškinti nešališkas tyrimas, o ne feisbuko žinučių kova. Bet keli dalykai kliūva jau dabar. Pirmiausia – viešoje diskusijoje buvo daug emocijų ir aštrių replikų, kurios nepadeda ramiai išsiaiškinti, kas tą dieną iš tikrųjų įvyko, ir tik dar labiau kaitina situaciją. Suprantu, kodėl rusų kalba mums jautri, bet ne kiekviename rusiškai kalbančiame vaike slypi rusija. Jei paauglys, augęs ir mokęsis Lietuvoje, nemoka lietuvių kalbos, verta klausti, kodėl taip nutiko. Tačiau atsakyti už tai neturėtų jis pats, juolab krizės metu. Ir dar vienas dalykas. Viešojoje erdvėje jau pasirodė labai jautrių detalių apie šio paauglio sveikatą ir gyvenimą. Tokia informacija turi likti tarp gydytojų ir atsakingų institucijų, o ne tapti komentarų medžiaga. Kas sako tiesą, paaiškės. Bet tą dieną vaikui nereikėjo nei principų, nei ego, nei triukšmo. Jam paprasčiausiai reikėjo pagalbos“, – feisbuke penktadienio rytą rašė europarlamentaras Dainius Žalimas.

 Jam reikėjo vieno – pagalbos. Tačiau šis vizitas virto skundais, ginčais dėl kalbos ir dėl to, kas meluoja.

Nuomonę išdėstė ir visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius. 

„Visų pirma, kalbame apie 16-metį paauglį, o ne mažametį, kaip galima įsivaizduoti iš emocingų antraščių apie „vaiką“. Apie Lietuvos pilietį, kuris čia gyvena visus šešiolika metų ir turėjo visas galimybes išmokti lietuvių kalbą. Tai ne prieš kelis mėnesius atvykęs pabėgėlis, dar nespėjęs išmokti lietuviškai. Tikėtis, kad jis gebėtų paaiškinti savo savijautą valstybine kalba, yra visiškai normalu. Pagalba turi būti suteikta, o jeigu jos suteikimo tvarka buvo pažeista – tai turi būti nustatyta iš faktų. Tačiau emocingos antraštės nėra įrodymas, kad gydytojas atsisakė padėti. Mano vertinimu, paauglys šiame konflikte buvo panaudotas provokacijai. Dėmesys nukreipiamas nuo konkrečių aplinkybių į pasakojimą, esą Lietuvoje skriaudžiami rusakalbiai. Jei pagalbos iš tiesų būtų reikėję, manau, kad kartu atvykę lydintys asmenys ir vaiko teisų apsaugos tarnybos pareigūnai būtų pavertėjavę, o ne išsidirbinėję. Neabejoju, kad tokį pasakojimą išnaudos Rusijos propaganda: „Lietuvoje fašistas gydytojas negelbėjo vaiko, nes šis kalbėjo rusiškai.“ Šiam naratyvui tarnauja ir ne kurių vištų viešas „rusakalbių teisių“ gynimas. Visos aplinkybės liks už kadro, o emocinga antraštė keliaus per propagandos kanalus. Todėl prieš viešai nuteisiant gydytoją reikia išsiaiškinti, kas iš tikrųjų įvyko. Reikalavimas mokėti savo valstybės kalbą savaime nėra nei diskriminacija, nei priešiškumas“, – feisbuke rašė Š. Jasiukevičius.

Primename, kad L. Slušnys feisbuke pranešė, kad vaiko teisių tarnybos specialistai jį apskundė Santaros klinikoms, kai šis nesutiko kalbėti su pacientu rusų kalba.

„Mane apskundė Vaiko teisių tarnybos atstovai už tai, kad pasakiau, jog jie, lydintys asmenys, vaikui vertėjaus, o aš kalbėsiu lietuviškai. Jiems susivaideno, kad tai žmogaus teisių pažeidimas! Apskundė dėl vaiko, kuris yra Lietuvos pilietis, gyvena Lietuvoje, baigęs Lietuvos mokyklą ir... nieko nesupranta lietuviškai“, – socialiniuose tinkluose rašė medikas ir buvęs Seimo narys.

Nors šią kalbą moka, gydytojas sako iš principo jos nevartojantis.

Į šį L. Slušnio įrašą sureagavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Ji teigė, kad situacija turėtų susidomėti teisėsauga. 

„Gydytojas atsisakė suteikti vaikui gyvybiškai svarbią pagalbą, nes jis nekalbėjo lietuviškai“, – teigė I. Ruginienė.

Tiek mediko, tiek ministrės įrašuose – daugybė emocijų.

Penktadienį I. Ruginienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. 

„Man atrodo, kad mes nepagrįstai dėmesį skiriame ne tai vietai ir diskutuojame apie kalbą, o pamirštame, kad už visos šitos istorijos yra vaikas. Vaikas, kurio emocinė būklė yra ties savižudybės riba. Jis per tą dieną apkeliavo tris įstaigas, nes kiekviena įstaiga siuntinėjo viena pas kitą. Tai ar tai yra normalu?“ – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė. 

Vaiko teisių tarnybos vadovė Ilma Skuodienė tikino, kad vaikas „yra ypač pažeidžiamas“, turi autizmo spektro sutrikimus. Nepilnametis yra globojamas, nes neteko artimųjų.

I. Skuodienė teigė, kad vaikas turėjo psichiatro siuntimą hospitalizacijai dėl aukštos savižudybės rizikos.

„Į ligoninę jis buvo atvežtas būdamas gilioje krizėje. Vaiko mama yra mirusi, o prieš kelis mėnesius vaikas neteko tėvo globos. Vaikui diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Jis turėjo minčių apie savižudybę ir jam buvo reikalinga specialistų pagalba“, – komentavo tarnybos vadovė.

Tą pačią dieną vaikas buvo hospitalizuotas kitoje ligoninėje.

L. Slušnys vėliau rašė, kad vaikui paslaugos buvo suteiktos, jis pats nurodė specialistams vertėjauti, vaikas į kitą gydymo įstaigą buvo pasiųstas jo sprendimu.

„Vaiko teisių tarnyba negali nurodyti, kurioje įstaigoje vaikas bus gydomas. Sprendimą priima budintis gydytojas. Siuntimą gydytis kitoje gydymo įstaigoje gavo būtent su mano parašu ir todėl galėjo likti medikų priežiūroje“, – rašė L. Slušnys.

Penktadienį poziciją pareiškė ir Santaros klinikos. Gydymo įstaiga teigia, kad konsultacija vaikui buvo suteikta, gydymas – paskirtas, o mediko pilietinės pozicijos įstaiga neketina komentuoti.

Santaros klinikos komentare BNS teigė, kad teikdamos sveikatos priežiūros paslaugas siekia užtikrinti, kad tiek medikai gautų patikimą informaciją apie paciento sveikatos būklę, tiek pacientai gautų jiems suprantamą ir aiškią informaciją apie savo sveikatos būklę, tyrimus bei gydymą.

„Kartu vertiname, kad, kintant tarptautinei situacijai, keičiantis kartoms, pacientų poreikiams, paslaugų teikimas kitomis kalbomis (anglų, ukrainiečių, Centrinės Azijos kalbomis) gali kelti naujų organizacinių ir profesinių iššūkių. Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas itin svarbu ne tik susikalbėti, bet ir tiksliai suprasti vienas kitą, todėl būtina atsakingai vertinti galimybes užtikrinti profesionalų ir tikslų informacijos perdavimą“, – teigė įstaiga.

Įstaiga taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl konkrečios situacijos jautrumo ir pareigos užtikrinti paciento asmens duomenų apsaugą plačiai jos komentuoti negali.

„Gydytojo privačiai reiškiamos pilietinės ir politinės pozicijos nekomentuosime. Kartu norime atkreipti dėmesį, kad viešojoje erdvėje jau paskelbta nemažai su pacientu ir jo sveikatos situacija susijusios asmeninės informacijos. Todėl kviečiame visas situaciją komentuojančias puses atsakingai vertinti viešinamą informaciją, jos sklaidos mastą ir galimą poveikį pacientui, jo privatumui bei gerovei“, – teigia klinikos.